Lithuanian Devynios pagrindinės verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigojo verslo naujokus pirmaisiais jų veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Tai buvo įtvirtinta šiandien Vyriausybėje pasirašytoje Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų.
„Baudimas ar sankcijų taikymas nėra ir negali būti priežiūros institucijos uždavinys. Siekiame, kad pradėjusio verslą žmogaus negniuždytų baudos, būtų užtikrinta nuosekli kompetentingų institucijų pagalba pirmaisiais veiklos metais“, – sako ūkio ministras R. Žylius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad verslą prižiūrinčios institucijos neretai vis dar įsivaizduoja, kad jų tikslas yra gaudyti ir bausti visus iš eilės, tačiau turi būti diegiamas naujas standartas. „Padėti naujiems verslininkams, o ne iš karto juos pradėti tikrinti yra tiesiog gyvybiškai būtina, jei tikimės naujų darbo vietų, ekonomikos augimo ir teisės aktų laikymosi. Visiems, o ypač pradedantiesiems, verslininkams šios institucijos turi tapti paslankiais, dalykiškais, neįkyriais konsultantais, o ne prievaizdais“, – sako R. Šimašius.
Deklaraciją pasirašė Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Prisijungti prie deklaracijos ir įsipareigoti taikyti konsultavimo, o ne baudimo pradėjusiems verslą praktiką yra kviečiamos ir visos kitos verslą prižiūrinčios įstaigos. Jos tai galės padaryti artimiausiu metu.
Pasirašytoje deklaracijoje įsipareigojama kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia bus nustatytas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, galės būti ir pratęsiamas.
Verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigoja pirmaisiais veiklos metais įmones pirmiausia konsultuoti, teikti metodinę pagalbą, rengti konsultacinius seminarus, siūlyti įvairias konsultavimo paslaugas.
Baudos ar veiklos apribojimai bus taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams.
Lietuvoje vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų reformos tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos veiksmingai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą. Reforma taip pat siekiama mažinti korupciją, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami, mažinti ūkio subjektams, institucijoms administracinę naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas, efektyviai naudoti ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius rizikai valdyti.
Vienas iš reformos uždavinių – siekti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujos reguliavimo sistemos įvedimas būtų prognozuojamas, viešas ir įsigaliotų nustatytais terminais – jau yra vykdomas. Galiojanti dviejų datų taisyklė numato, kad Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ir priežiūros teisinis reguliavimas, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.
Artimiausiu metu didžiausias dėmesys vykdant reformą bus skiriamas rizikos vertinimo sistemų diegimui, baigtinių tikrinimo klausimynų (angl. check-list) kūrimui ir vienodos konsultavimo praktikos užtikrinimui.
„Baudimas ar sankcijų taikymas nėra ir negali būti priežiūros institucijos uždavinys. Siekiame, kad pradėjusio verslą žmogaus negniuždytų baudos, būtų užtikrinta nuosekli kompetentingų institucijų pagalba pirmaisiais veiklos metais“, – sako ūkio ministras R. Žylius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad verslą prižiūrinčios institucijos neretai vis dar įsivaizduoja, kad jų tikslas yra gaudyti ir bausti visus iš eilės, tačiau turi būti diegiamas naujas standartas. „Padėti naujiems verslininkams, o ne iš karto juos pradėti tikrinti yra tiesiog gyvybiškai būtina, jei tikimės naujų darbo vietų, ekonomikos augimo ir teisės aktų laikymosi. Visiems, o ypač pradedantiesiems, verslininkams šios institucijos turi tapti paslankiais, dalykiškais, neįkyriais konsultantais, o ne prievaizdais“, – sako R. Šimašius.
Deklaraciją pasirašė Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Prisijungti prie deklaracijos ir įsipareigoti taikyti konsultavimo, o ne baudimo pradėjusiems verslą praktiką yra kviečiamos ir visos kitos verslą prižiūrinčios įstaigos. Jos tai galės padaryti artimiausiu metu.
Pasirašytoje deklaracijoje įsipareigojama kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia bus nustatytas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, galės būti ir pratęsiamas.
Verslo priežiūrą atliekančios institucijos įsipareigoja pirmaisiais veiklos metais įmones pirmiausia konsultuoti, teikti metodinę pagalbą, rengti konsultacinius seminarus, siūlyti įvairias konsultavimo paslaugas.
Baudos ar veiklos apribojimai bus taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams.
Lietuvoje vykdomos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų reformos tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos veiksmingai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą. Reforma taip pat siekiama mažinti korupciją, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami, mažinti ūkio subjektams, institucijoms administracinę naštą, tenkančią atliekant priežiūros funkcijas, efektyviai naudoti ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius rizikai valdyti.
Vienas iš reformos uždavinių – siekti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujos reguliavimo sistemos įvedimas būtų prognozuojamas, viešas ir įsigaliotų nustatytais terminais – jau yra vykdomas. Galiojanti dviejų datų taisyklė numato, kad Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ir priežiūros teisinis reguliavimas, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.
Artimiausiu metu didžiausias dėmesys vykdant reformą bus skiriamas rizikos vertinimo sistemų diegimui, baigtinių tikrinimo klausimynų (angl. check-list) kūrimui ir vienodos konsultavimo praktikos užtikrinimui.
Informaciją pateikė:
Marijus Muralis
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkas
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkas