Pateikti pasiūlymai, kaip po 2020 m. supaprastinti ES fondų sistemą

Liepos 11 d. nepriklausomų sanglaudos politikos ekspertų grupė pateikė galutinę ataskaitą, kaip būtų galima po 2020 m. supaprastinti ES fondų sistemą.

Nors ES sanglaudos politikos rezultatai neabejotinai geri, ES lėšas valdančioms vietos valdžios institucijoms ar prašyti ES finansavimo ketinančioms įmonėms veikti laikantis dabartinių taisyklių ne visada lengva. Taigi taisykles būtina supaprastinti, o Europos Komisija turėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad pagal biudžeto sistemą po 2020 m. naudotis ES lėšomis būtų dar paprasčiau.

Paprastinimo aukšto lygio grupė siekia, kad į šią pagrindinę žinią būtų atsižvelgiama diskusijose dėl ES finansų ateities, kurias Komisija pradėjo birželio 28 d. paskelbusį atitinkamą diskusijoms skirtą dokumentą – paskutinį iš penkių diskusijoms skirtų dokumentų, pateiktų po kovo 1 d., kai buvo paskelbta Komisijos Baltoji knyga dėl Europos ateities.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Piliečiai tikisi, kad ES nuveiks daugiau, tačiau ES biudžetas mažėja. Kad išspręstume šią dilemą, privalome užtikrinti, kad kiekvienas išleistas euras atneštų kuo didesnę naudą. O paprastesnės taisyklės padeda lėšas naudoti veiksmingiau.“

Aukšto lygio grupės pirmininkas Siimas Kallasas pridūrė: „Supaprastinus sąlygas kreiptis dėl ES sanglaudos fondų finansavimo ir naudotis jų lėšomis be abejonės piliečiams ES taptų artimesnė.“

Pasak grupės, dabartinė taisyklių sistema yra veiksminga, tačiau ją reikėtų gerokai apvalyti. Pasidalijamąjį valdymą reikėtų išlaikyti, kad būtų užtikrintas tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė už bendrus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslus. Vis dėlto paprasčiausios taisyklės yra tos, kurių yra mažiausia, taigi grupė siūlo kai kurias taisykles pašalinti arba gerokai susiaurinti.

Su valstybės pagalba, viešaisiais pirkimais ir išlaidų kompensavimo būdais susijusias įvairių ES fondų ir priemonių taisykles reikėtų suderinti, kad būtų lengviau užtikrinti sąveiką, o paramos gavėjai galėtų kreiptis dėl to paties projekto finansavimo iš įvairių ES šaltinių. Pavyzdžiui, jei sanglaudos politikoje ir Europos strateginių investicijų fondo sistemoje būtų taikomos vienodos taisyklės, mažoms įmonėms gauti paramą būtų lengviau.

Dar paprastesnė sistema turėtų būti taikoma visoms valstybėms narėms ir regionams, jeigu jie atitiktų tam tikrus kriterijus: jų valdymo ir kontrolės sistemos būtų patikimos, jie skirtų nemažai nacionalinių bendro finansavimo lėšų, kad paskatintų lėšas naudoti pagrįstai, taip pat jie nustatytų įgyvendintinas pagrindines struktūrines reformas ir susitelktų į kelias prioritetines sritis, kad jose pasiektų rezultatų.

Grupės siūlymu ES taisyklės būtų susijusios tik su strateginiais investavimo prioritetais ir lėšų naudojimo principais. ES lėšos būtų skirstomos naudojantis esamais nacionaliniais administraciniais mechanizmais, o Komisija atliktų tik ribotos apimties auditą. Atitinkama valstybė narė ir Komisija susitartų dėl struktūrinių reformų, kurias reikia įvykdyti, ir konkrečių rezultatų, kuriuos pasiekus būtų atlyginamos išlaidos.

Jau paaiškėjo, kad paprastinimas yra naudingas: Komisijos narys G. H. Oettingeris pateikė tris 2016 m. ES biudžeto įgyvendinimo ataskaitas. Vienas iš pranašumų – laikantis paprastesnių ES taisyklių vietos valdžios institucijoms, ūkininkams ir įmonėms lengviau naudoti ES lėšas veiksmingai ir tinkamai. 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija taip pat pasiūlė supaprastinti taisykles, kurių turi laikytis ES lėšų gaunančios valstybės narės ir kiti paramos gavėjai.

Pagrindiniai faktai

2015 m. Europos Komisija sukūrė aukšto lygio grupę, kad ji nustatytų, kaip galima supaprastinti nepagrįstai sudėtingas sanglaudos politikos taisykles tiek atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą (šioje srityje grupės indėlis buvo itin reikšmingas), tiek diskutuojant apie biudžeto sistemą po 2020 m.

Aukšto lygio grupės pirmininkas Siimas Kallasas yra buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už administracinius reikalus, auditą ir kovą su sukčiavimu, taip pat už transportą. Ne vien Komisijos ES fondų ekspertas, bet ir buvęs Estijos ministras pirmininkas bei finansų ministras, Siimas Kallasas kaip niekas kitas gali įvertinti, kaip geriausiai suderinti ES finansinę paramą ir vietoje vykdomas reformas, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas.

Dvylika aukšto lygio grupės narių atstovauja nacionalinėms bei regioninėms valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui. Jie visi turi asmeninės darbo su ES fondais patirties ir originalių idėjų, kaip pertvarkyti sistemą.

Daugiau informacijos

Informacijos suvestinė. Aukšto lygio grupės pagrindinės rekomendacijos dėl sistemos supaprastinimo po 2020 m.

Ataskaita. Aukšto lygio grupės pasiūlymas politikos kūrėjams dėl padėties po 2020 m.

Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities