Moterys ir verslo partnerystė

Tai nebus anekdotų porinimas. Reikalas tas, kad lytis yra svarbi atrandant naujas verslo gyvybingumo, atsparumo rimtoms, ilgalaikėms pasaulio ūkio krizėms galimybes. Vis labiau aiškėja, kad bet kuriame krašte ypač svarbus ūkio sveikatai ir tvarumui tampa moterų ekonominis ar verslo aktyvumas. Tą patvirtina net toks skeptiškas ir atsargus senojo liberalizmo savaitraštis kaip britų The Economist: moterys dabar jau ne tik Skandinavijoje, bet ir lyderiaujančiuose anglosaksų kraštuose, pvz. D.Britanijoje ir JAV, tapo pagrindine kvalifikuoto darbo jėga. „Pagrindine“ ta prasme, kad sudaro didesnę kvalifikuoto darbo rinkos pusę (JAV nuo šių metų jau 55 proc.) ir visišką daugumą aukštųjų mokyklų absolventų. Ekonominė jėga, su kuria tenka skaitytis tiek verslo, tiek politikos sprendimo priėmėjams, o kraštai, kurie to stengiasi nepripažinti ir riboti, pvz. arabų šalys arba Japonija gali smarkiai rizikuoti savo ekonomikų tvarumu netolimoje ateityje.

Galiausiai, yra dar vienas, organizacinis argumentas už didesnį, lygias su vyrais karjeros galimybes teikiantį moterų dalyvavimą versle: kaip taisyklė, moterys geriau tarpininkauja konfliktuose ir derinant interesus, tad bet kuriai verslo partnerystei itin naudinga turėti veiklią, bendrauti gebančią tarpininkę moterį. Vienas iš autoritetingiausių „klasterizacijos“, pasaulio įmonių plataus, inovacijomis grįsto bendradarbiavimo, žinovų naujazelandietis Ifor Ffawcs-Williams pastebi išskirtinę moterų-vadybininkių svarbą klasterių formavimuisi. Pasak jo, būtent moterys įvairiose pasaulio vietose dažniausiai tampa geriausiomis sėkmingų, gyvybingų klasterių „facilitatorėmis“ (t.y. bendradarbiavimo palaikytojomis, interesų tarpininkėmis).  Iš dalies taip yra, teigia  Ffawcs-Williams, kad moterys kaip taisyklė žymiai geriau bendrauja ir siekia kompromisų, nei vyrai.

Nesvetima tokia dalykų padėtis ir Lietuvai. Kartu tokie skaičiai čia, kaip ir Vakaruose, atspindi ilgalaikę socialinę revoliuciją, lydinčią moterų ekonominės nepriklausomybės plėtrą: šeimos ir jų namų ūkiai yra išlaikomi jau nebe vieno (kas finansiškai prieinama tik mažumai), o abiejų sutuoktinių ar partnerių. Tai vienas svarbesnių socialinių pasikeitimų pasaulyje per pastarąjį šimtą metų, kuris turi ir keletą neigiamų pusių: vaikų priežiūra ir ugdymas tampa didesne problema, nes vyrai vis dar neketina aktyviai dalintis šia pareiga su moterimis (išskyrus Skandinaviją).

Tuo pat metu moterys, nepaisant jų dažnai geresnio išsilavinimo net už jų vadovus vyrus, vis dar dažnai patiria seksizmą (įvairų asmens menkinimą dėl lyties) arba ir ekonominį diskriminavimą (moterys kaip taisyklė tose pačiose darbo rūšyse uždirba mažiau, nei vyrai, išskyrus Skandinavijos kraštus). Toks „stiklo lubų“ efektas matomas ir Lietuvoje: nepaisant to, kad daugumai smulkaus verslo įmonių vadovauja moterys, dauguma stambių įmonių ir naujų verslo šakų (tokių, kaip informacinės ir komunikacinės technologijos) vadovai ir valdybų nariai yra vyrai, o į kūdikio priežiūros  pirmais jo metais atostogas eina tik apie 4 procentus vyrų-tėvų.

Taigi vyrai Vakaruose, o ypač „naujuosiuose Vakaruose“ kaip Pabaltijo kraštai, susitaikė su moterų lygiaverčiu įsitraukimu į verslą ir ekonomiką vis dar tik paviršutiniškai. Lyg pripažįstant tą faktą, kad negali nepanaudoti pusės žmonijos talento ir darbštumo ekonomikos labui. Akivaizdu, kad šį įgalinimo darbą dabar teks užbaigti, kai moterys tampa vyraujančia kvalifikuoto darbo rinkos dalimi ir  bet koks seksizmas ar diskriminacija tampa ekonomiškai, ne vien morališkai, žalingi. Svarbiausias uždavinys čia verslo ir politikos sprendėjams vyrams yra apsispręsti dėl patogesnių, moterų tęstinę karjerą ir kvalifikacijos didėjimą užtikrinančių pagalbinių priemonių finansavimo: ilgiau veikiančios, prieinamesnės ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos, didesnės ekonominės ir socialinės paskatos vyrams perimti dalį namų ūkio ir vaikų auginimo įsipareigojimų iš moterų. Visa tai ženkliai palengvintų dabar moteris kamuojantį sunkiais ar kartais neįmanomais kompromisais pasirinkimą: karjera ar vaikai.

Dalį tokio palengvinimo gali atlikti pačios verslo įmonės, tačiau tai turi būti aiškios ir nuoseklios viešosios politikos dalimi, ne vien, kaip Lietuvos atveju, valdininkų popierinių ataskaitų Briuseliui ir keleto nevyriausybinių organizacijų reikalas.

A.Davidavičius, VšĮ LIC projektų konsultantas