Lithuanian Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti iššūkiai jų ekonomikai. Tai vienas iš Europos semestro ciklo etapų, po kurio šių ataskaitų pagrindu ir aptarus jas su ES valstybėmis narėmis gegužės mėn. bus pateikti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pasiūlymai.
Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 %. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Manoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau ir atitinkamai sieks 2,7 % ir 2,4 %. 2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019 metais, o valstybės skola turėtų sumažėti. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.
Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus.
Europos Komisija yra pateikusi pasiūlymą dėl ateinančios 2021–2027 m. finansinės perspektyvos. Šioje šalies ataskaitoje identifikuotos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos, o šios ataskaitos D priede numatoma, kurios sritys galėtų būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų ateinančioje 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje. Todėl ši ataskaita bus pagrindas Lietuvai ir EK deryboms dėl investicijų prioritetų 2021–2027 m.
D priede pateikiami pagrindiniai Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“ ir Sanglaudos fondo paramos Lietuvai 2021–2027 m. prioritetai. Jie identifikuoti remiantis šioje ataskaitoje pateikta investicijų poreikių ir iššūkių analize. Investicijų prioritetai suskirstyti į penkias grupes pagal tikslus: 1) pažangesnė Europa, 2) žalesnė Europa be anglies dioksido, 3) geriau sujungta Europa, 4) socialiai atsakingesnė Europa, 5) piliečiams artimesnė Europa.
Siekiant pažangesnės Europos tikslo Europos Komisija siūlo investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, priklausomai nuo regioninių poreikių ir nusistatytų specializacijos krypčių. Taip pat skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse. Mažosios ir vidutinės įmonės sulauktų pagalbos konkurencingumui didinti ir naujų rinkų savo produkcijai ieškoti.
Pagal žalesnės Europos tikslą paramos sulauktų energijos vartojimo mažinimo projektai, atsinaujinančioji ir išmanioji energetika, taip pat atliekų kiekio mažinimo ir jų perdirbimo skatinimo projektai bei investicijos, susijusios su klimato kaitos padarinių mažinimu.
Geriau sujungta Europa Lietuvai reikštų investicijas į ES transeuropinio transporto tinklo plėtrą, tvaraus viešojo transporto miestuose plėtrą, taip pat investicijas į skaitmeninius tinklus, ypač kaimo vietovėse, ir investicijas į kibernetinį saugumą.
Socialiai atsakingesnės Europos tikslas Lietuvoje, be kita ko, reikštų investicijas į aktyvias darbo rinkos priemones, darbuotojų mobilumą, naujų kompetencijų įgijimą, ypač su tikslu mažinti regioninius skirtumus, ir į mokymąsi visą gyvenimą; taip pat skatintų pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę ir gerintų prieigą prie kokybiškų medicinos paslaugų.
Galiausiai, piliečiams artimesnė Europa specifinį dėmesį skirtų regionams, kuriuose ekonominė ir socialinė atskirtis didžiausia. Būtų įgyvendinami projektai, kurie ne tik gerintų gyvenimo kokybę, bet ir skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą.
Pagal Europos Komisijos pasiūlytą tematinę koncentraciją, kuri priklauso nuo šalies išsivystymo lygio, daugiau lėšų tektų pirmiesiems dviem tikslams. Didžioji dalis lėšų, kurios tektų Lietuvai, būtų investuota į pažangesnės ir žalesnės Europos kūrimą.
Europos Komisija taip pat pastebi, kad investicijos vykdant sanglaudos politiką 2021–2027 m. būtų sėkmingesnės, jei būtų įgyvendintos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jei būtų peržiūrėtos ir supaprastintos ES paramos teikimo procedūros, padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas ir projektų vertintojų bei įgyvendintojų gebėjimai atrinkti geriausius projektus bei juos administruoti.
Balandžio mėn. valstybės narės Europos Komisijai turėtų pateikti savo nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužės mėn. Europos Komisija pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019–2020 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.
Visa Lietuvos ataskaita: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_en.pdf
Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-19-1389_lt.htm