Lithuanian Nedarbas ES dar niekad nebuvo toks didelis, o ateinančių mėnesių ekonominės prognozės nedžiugina, todėl Komisija šiandien pateikė konkrečių priemonių, kuriomis bus skatinama kurti darbo vietas. Komisijos pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama darbo vietų kūrimo paklausai ir siūloma būdų, kaip valstybės narės galėtų skatinti įdarbinti daugiau žmonių, pavyzdžiui, mažindamos mokesčius arba labiau remdamos steigiančiuosius įmones.
Taip pat nurodomos sritys, kuriose ateityje bus didžiausias darbo vietų kūrimo potencialas – tai ekologiška ekonomika, sveikatos priežiūros paslaugos ir IRT. Komunikate pabrėžiama reikmė labiau rūpintis užimtumo ir socialiniu aspektu ES valdymo sistemoje ir numatomi darbdavių ir darbuotojų atstovų įtraukimo į ES prioritetų nustatymo procesą keliai.
Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sakė: „Kad sumažintų nepriimtinai didelį nedarbą, Europa turi parengti darbo vietų kūrimo strategiją. ES yra daug neišnaudotų galimybių paskatinti darbo vietų kūrimą. Ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros ir naujųjų technologijų srityse ateinančiais metais bus sukurta daugiau kaip 20 mln. darbo vietų. Valstybės narės turi pasinaudoti šiomis galimybėmis, sutelkti turimus išteklius ir stimuliuoti savo darbo rinkas glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais. Jei veiksime išvien, mums pavyks.“
1. Siūlomais dokumentais valstybės narės raginamos stiprinti nacionalinę užimtumo politiką. Visų pirma juose valstybėms narėms siūloma:
sudaryti tinkamas sąlygas kurti darbo vietas ir formuoti darbo jėgos paklausą (pavyzdžiui, teikti įdarbinimo subsidijas, pagal kurias įdarbinama į naujas darbo vietas), nedarant poveikio biudžetui pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos apsaugos mokesčių, remti savisamdą;
išnaudoti sektorių, kuriuose ateityje bus sukuriama daug darbo vietų, potencialą (pavyzdžiui, ekologiškos ekonomikos sektoriuose iki 2020 m. gali būti sukurta 20 mln. darbo vietų), integruoti aplinką tausojančių darbo vietų koncepciją į nacionalinius užimtumo planus, gerinti ekologinę kompetenciją;
gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų paklausos planavimą ir prognozavimą, kad paklausa labiau atitiktų pasiūlą, ir pasiūlyti šiems darbuotojams ilgalaikį darbą, drauge dalijantis informacija apie novatoriškas ir veiksmingas sveikatos priežiūros darbuotojų įdarbinimo ir išlaikymo darbo vietoje strategijas. Komisija pradės konsultacijas užimtumo asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriuje klausimais;
didinti kvalifikuotų IRT srities darbuotojų skaičių ir populiarinti skaitmeninių gebėjimų ugdymą visoje darbo rinkoje.
2. Komunikate taip pat nustatytos svarbiausios sritys, kuriose reikia imtis reformų, kad darbo rinkos būtų dinamiškesnės ir įtraukesnės, o drauge – atsparesnės ekonomikos pokyčiams. Be kita ko, siūloma:
atsižvelgti į pamokas, išmoktas per krizę, pavyzdžiui, kad reikia skatinti vidaus lankstumą ir taip sumažinti nesaugumą darbo rinkoje ir biudžeto sąnaudas;
nustatyti pakankamą ir tvarų darbo užmokestį, kad būtų išvengta mažo darbo užmokesčio „spąstų“;
užtikrinti tinkamus sutartinius santykius, kad būtų užkirstas kelias pernelyg dažnai naudojamoms nestandartinėms darbo sutartims. Komisija taip pat pabrėžia reikmę suteikti daugiau galimybių jaunimui bei remti mokymąsi visą gyvenimą, kuris yra užimtumo ir našumo garantas;
atsižvelgiant į tai, kad ES vis dar yra 4 mln. laisvų darbo vietų, daugiau investuoti į pasirengimą, kad būtų įveikta įgūdžių neatitikties ES darbo rinkų reikmėms problema, bei geriau prognozuoti įgūdžių reikmes. Taip pat numatoma konkrečių priemonių, kuriomis gerinamas įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimas ir švietimo sistema priartinama prie darbo rinkos.
3. Siūlomais dokumentais taip pat siekiama sukurti tikrą ES darbo rinką:
kad padidintų darbo jėgos judumą, Komisija yra visapusiškai įsipareigojusi pašalinti teisines ir praktines laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, pavyzdžiui, gerinti teisių į pensiją perkeliamumą, nustatyti tinkamą kitoje valstybėje dirbančių asmenų apmokestinimo tvarką, didinti informuotumą apie teises ir pareigas. Ji ragina valstybes nares sudaryti sąlygas perkelti nedarbo išmokas (ne daugiau kaip šešis mėnesius), jei darbo ieškantis asmuo persikelia į kitą valstybę narę. Be to, ji kviečia vyriausybes panaikinti laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams ir leisti kitų valstybių narių piliečiams dirbti viešajame sektoriuje;
siekiant padidinti darbo vietų ir darbuotojų atitiktį, siūloma Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES) transformuoti į išsamią Europos užimtumo priemonę ir numatoma 2013 m. pradėti teikti novatorišką internetinę savitarnos principu grindžiamą paslaugą, pagal kurią vartotojui iš karto pateikiamas aiškus geografinis siūlomų darbo vietų pasiskirstymas Europoje.
4. Galiausiai siūlomais dokumentais grindžiamas kelias į didesnį ES lygmens užimtumo politikos koordinavimą ir stebėseną, atitinkančią ES ekonomikos valdysenos principus. Vykdydama Europos semestro ciklą, Komisija planuoja 2013 m. parengti suvestinę, kad galėtų stebėti valstybių narių pažangą, daromą įgyvendinant nacionalinius užimtumo planus. Siekdama labiau įtraukti ES ir nacionalinius socialinius partnerius į užimtumo politikos formavimo procesą, Komisija pasiūlė ES mastu dalytis nuomonėmis ir stebėti darbo užmokesčio raidą. Galiausiai komunikate pabrėžiama užimtumo politikos ir ES finansinių priemonių (pavyzdžiui, Europos socialinio fondo) sąsajų reikšmė remiant valstybių narių užimtumo prioritetus ir reformas.
Pagrindiniai faktai
Siūlomų dokumentų rinkinys bus aptartas rugsėjo 6–7 d. vyksiančioje aukšto lygio konferencijoje užimtumo klausimams spręsti, o visi partneriai bus paraginti priemones įgyvendinti bendromis jėgomis. Šį dokumentų paketą sudaro Komisijos komunikatas „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ ir devyni Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai, du iš kurių skirti konsultacijoms:
Darbo rinkos tendencijos ir uždaviniai (Labour market trends and challenges) (analitinis dokumentas);
Stažuočių kokybės sistema (A quality framework for traineeships) (konsultacijoms skirtas dokumentas);
Pirmieji „Jaunimo galimybių iniciatyvos“ įgyvendinimo žingsniai (Implementing the Youth Opportunities Initiative: first steps taken) (pažangos ataskaita);
Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas (Exploiting the employment potential of green growth);
IRT sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas (Exploiting the employment potential of ICTs);
ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų planas (An action plan for the EU health force);
Namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo jėga (The household services workforce) (konsultacijoms skirtas dokumentas);
Atviros, dinamiškos ir įtraukios darbo rinkos (Open, dynamic and inclusive labour markets) (lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcijos vertinimas);
Europos užimtumo tarnybų pertvarkymas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (Reforming the European Employment Services to meet the goals of Europe 2020) (informacija apie EURES tinklo reformą).