Lithuanian Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė daugiamečiam Baltijos jūros menkių, šprotų ir silkių valdymo planui. Tai pirmasis tokio tipo planas po to, kai buvo reformuota ES žuvininkystės politika. Juo siekiama, kad žvejyba būtų tvari ir lengviau nuspėjama.
„Šis planas užtikrins tausią, pakankamą ir ekonomiškai gyvybingą žvejybą Baltijos jūroje“, – pažymėjo EP pranešėjas Jarosław Wałęsa (Europos liaudies partija, Lenkija).
2014 m. reformavus ES žuvininkystės politiką, nutarta kelių rūšių žuvies išteklius planuoti keleriems metams į priekį. Naujasis planas pirmą kartą bendrai reguliuos menkių, šprotų ir silkių išteklių Baltijos jūroje valdymą, nes šios žuvys tarpusavyje susijusios. Menkės minta šprotais ir iš dalies silkėmis, o pastarosios kartais minta menkių ikrais.
Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plane numatytos ribos, kuriose ES Taryba galės tvirtinti konkrečias žvejybos kvotas. EP dėka plane numatyti papildomi tausios žvejybos saugikliai: jei mokslininkai nustatytų, jog kurių nors neršiančių žuvų biomasė pernelyg sumažėjo, turės būti imamasi priemonių grąžinti šių žuvų išteklius iki lygio, leidžiančio jiems atsinaujinti.
Daugiamečiame plane taip pat minima prievolė laipsniškai atsisakyti praktikos išmesti į jūrą netinkamą laimikį. Per trejus metus Europos Komisija turės pateikti naujųjų taisyklių poveikio žuvų ištekliams ir žvejybos sektoriui vertinimą.
Planui pritarė 480 EP narių, 68 nepritarė, o 39 susilaikė.