Priimtoms 2014–2020 m. ES kaimo plėtros programoms skiriama 99,6 mlrd. EUR

2015 m. gruodžio 9 d. priėmus Graikijos kaimo plėtros programą baigtas visų 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų 118 programų priėmimo procesas. Kaimo plėtros programos bus finansuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis (99,6 mlrd. EUR) ir bendro finansavimo lėšomis, t. y. nacionalinėmis ir regioninėmis viešosiomis lėšomis arba privačiojo sektoriaus investicijomis (60,6 mlrd. EUR). Tokios programos padės Europos kaimo vietovėms ir bendruomenėms įveikti esamus ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius sunkumus, taip pat pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Kaimo plėtros programos skirtos Europos kaimo vietovių užimtumui, augimui, investicijoms ir konkurencingumui skatinti, – pažymėdamas šio etapo pabaigą teigė Komisijos narys Philas Hoganas. – Jų tikslas – padėti kaimo vietovėms ir bendruomenėms spręsti įvairias XXI amžiaus ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, taip pat pasinaudoti naujomis šių sričių galimybėmis. Kaimo plėtros programose numatytos pažangios strateginės investicijos taps postūmiu atsinaujinti kartoms ir sudarys sąlygas klestėti gyvybingai kaimo ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Šiuo metu Paryžiuje vyksta COP21 susitikimas, todėl dėmesys neišvengiamai krypsta į svarbią klimato kaitos problemą, o ją spręsti labai padėti gali kaimo plėtros programos.

Regionai, kuriuose dominuoja kaimo ūkis, sudaro 52 proc. ES teritorijos, o juose gyvena 112,1 mln. piliečių. Šie regionai smarkiai skiriasi tarpusavyje, o sunkumus, su kuriais juose susiduriama, lemia labai įvairios aplinkybės. Todėl Komisija suteikė valstybėms narėms daugiau laisvės, t. y. galimybę skirstant paramą labiau atsižvelgti į konkrečius kiekvieno regiono ar šalies poreikius ir subsidiarumo principą. Tai reiškia, kad valstybės narės savo nacionalines ar regionines programas galės rengti taip, kad būtų atsižvelgta į tuos ypatumus ir kad jos būtų grindžiamos bent keturiais iš šių šešių bendrųjų prioritetų: žiniomis ir inovacijomis, konkurencingumu, geresniu maisto grandinės organizavimu, ekosistemų išsaugojimu, efektyviu išteklių naudojimu ir socialine įtrauktimi. Šie prioritetai taip pat parodo, kiek naudos pagal kaimo plėtros programas skiriamas finansavimas duoda visai visuomenei, o ne tik ūkininkams ir kitokioms kaimo bendruomenėms.

Pavyzdžiui, Lenkijos institucijos nusprendė trečdalį savo kaimo plėtros programos lėšų skirti ūkių perspektyvumui ir konkurencingumui didinti – pagal programą maždaug 200 tūkst. ūkių ir daugiau kaip 1 800 gamintojų grupių gaus paramą investicijoms, kurios lėšos bus panaudotos tūkstančiams naujų darbo vietų kurti. Daugelyje regioninių programų, pvz., Pikardijos ar Žemutinės Normandijos (Prancūzija), jauniesiems ūkininkams numatyta skirti įsisteigimo pagalbą.

Klimato srities projektai – vieni dažniausių prioritetų nacionalinėse ir regioninėse kaimo plėtros programose.

Pavyzdžiui, Austrija 71 proc. savo paramos skyrė gamtos išteklių valdymui gerinti ir klimatui nekenkiančiam ūkininkavimui plėtoti. Taip ji siekia užtikrinti, kad 83 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų tvarkoma pagal paramos biologinei įvairovei sutartis, o 75 proc. – pagal vandens kokybės gerinimo sutartis.

Airijos kaimo plėtros programoje pirmenybė taip pat skiriama su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusioms ekosistemoms atkurti, išsaugoti ir jų būklei pagerinti. Šiam prioritetui skiriami trys ketvirtadaliai visų Airijai suteiktų lėšų.

Norint padidinti konkurencingumą būtina jungti kaimo vietoves ir stiprinti infrastruktūrą. Kalabrijos regiono (Italija) kaimo plėtros programoje numatyta maždaug 48 proc. kaimo gyventojų sudaryti sąlygas naudotis geresne plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą – taip kaimo vietovėse bus didinama socialinė įtrauktis ir plėtojama ekonomika.

Kaimo plėtros programų įgyvendinimas ir poveikis išsamiai stebimi ir vertinami. Stebėsenos ir vertinimo rezultatai skelbiami Komisijos svetainėje.

Pagrindiniai faktai

Parama kaimo plėtrai – tai antrasis bendros žemės ūkio politikos ramstis. Pagal jį valstybėms narėms teikiamas ES finansavimas nacionaliniams ar regioniniams veiksmams administruoti pagal daugiametes bendrai finansuojamas programas. Visose 28 valstybėse narėse numatyta įgyvendinti iš viso 118 programų, kurioms skirta 99,6 mlrd. EUR (dėl lėšų perkėlimo iš pirmojo ramsčio ši suma yra didesnė, palyginti su prieš metus skelbta 95,6 mlrd. EUR suma). Naujasis Kaimo plėtros reglamentas (Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) skirtas šešiems ekonomikos, aplinkos ir socialinės srities prioritetiniams siekiams įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu. Programose nustatyti aiškūs tiksliniai rodikliai. Be to, siekiant geriau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti kuo didesnę sinergiją su kitais Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), su kiekviena valstybe nare sudaryti partnerystės susitarimai. Juose išdėstytos plataus pobūdžio ES finansuojamų struktūrinių investicijų įgyvendinimo strategijos. ESI fondai, kurių 2014–2020 m. biudžetas yra 454 mlrd. EUR, yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė.

Informacijos apie 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programą suvestinė: http://ec.europa.eu/agriculture/rural-development-2014-2020/country-files/lt/factsheet_lt.pdf

Daugiau informacijos apie ES kaimo plėtros politiką.