Priemonė „Inomokymai“: velnias slypi detalėse

Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Inomokymai“ planuota investuoti į įmonių, vykdančių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas, darbuotojų mokymą ir technologinių įgūdžių tobulinimą užsienio MTEPI centruose ir (arba) užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklas. Priemonės tikslas – padidinti įmonių darbuotojų gebėjimus dirbti su naujomis technologijomis ir taip sudaryti galimybes įgyti reikiamų įgūdžių užsienio MTEPI centruose.

Ar gali kas nors skambėti geriau kalbant apie MTEPI kompetencijų didinimą? Tačiau buvo gauta tik viena paraiška. O ar galėjo būti kitaip?

Dar 2016 02 13 Lietuvos Inovacijų centras kartu su partneriais „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos lazerių asociacijos, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“, Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija pateikė jungtinius pasiūlymus ir pastabas dėl šios priemonės LR Ūkio ministerijai. Gaila, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Šiame kontekste, Ūkio ministerijos siekis dabar, kai traukinys jau nuvažiavo, išsakomas ketinimas bendradarbiauti su socialiniais partneriais, verslo atstovais ir analizuoti bei įvardi konkrečias priežastis bei vertinti galimybes koreguoti Projektų finansavimo sąlygų aprašą atrodo labai nepatikimai.

Kaip buvo akcentuojama, viena iš pagrindinių priežasčių mažo priemonės susidomėjimo yra ta, kad priemonės „Inomokymai“ projektų atrankos procedūra buvo pakeista iš „tęstinės“ į „konkursą“, nežiūrint į tai kad tęstinė procedūra buvo numatyta projektuojant priemonę 2014 m. ir apie tai yra pateikta informacija ŪM internetiniame puslapyje.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai smulkmena (vieno žodžio pakeitimas kitu), bet toks pakeitimas turi tik vieną pliusą – lengvesnis administravimas, tačiau visiškai neatspinti verslo poreikių bei turi neigiamą įtaką MTEPI veiklos skatinimui verslo įmonėse, nes:

  1. Efektyviam MTEPI plėtojimui yra labai svarbus laiko veiksnys, kai sparčiai kintant situacijai MTEPI srityje, atsirandant naujoms žinioms, naujoms technologijoms ir pan., yra būtina savalaikiai reaguoti ir į darbuotojų kompetencijos kėlimą. Kelti kvalifikaciją reikia tada, kada yra poreikis, o prognozuoti kokių kompetencijų reikės konkretiems darbuotojams po 1 ar 2 metų esant nuolatos besikeičiančioms verslo sąlygoms ir rinkų tendencijoms, yra labai sunku (jau nekalbant apie darbuotojų migraciją). Tęstinė procedūra įgalima pateikti paraiškas ir gauti investicijas tada, kada jų labiausiai reikia (apie 1 mėn. delsimas), konkurso atveju procedūros užsitęs kelis kartus ilgiau.
  2. Dažnoje Lietuvoje veikiančioje įmonėje MTEPI darbuotojų skaičius nėra didelis, šie darbuotojai yra labai svarbūs organizacijos veikloje, todėl ilgalaikis jų atitraukimas nuo darbo proceso yra dažnai ekonomiškai ir technologiškai neįmanomas. Įmonėse yra vienetai darbuotojų (pvz., 1-5 vnt.), kurie gali būti siunčiami mokytis trumpą laikotarpį (pvz., 1-4 sav.). Projektų atrankos procedūra dėl papildomų administracinių kaštų ekonomiškai pasiteisina, kai projektai yra didesnio masto ir kai jų įgyvendinimas trunka ilgai (pvz. 1 metus ir ilgiau). Tęstinė procedūra su minimaliais administraciniais kaštais leidžia įgyventi mažos apimties projektus.
  3. Projekto konkurso metu skiriant prioritetą (t. y. suteikiant daugiau balų) projektams pareiškėjų, kurių   „deklaruotų trejų finansinių metų iki paraiškos pateikimo arba per laiką nuo įmonės įregistravimo (jeigu įmonė vykdo veiklą mažiau negu trejus metus) vidutinių metinių MTEP išlaidų dydis  (Eur)“ bus didesnis, konkurencinį pranašumą turės subjektai, kurie daug (matuojant Eurais) per 3 metus investavo į MTEP. Įvertinus tai, kad pagal priemonę pirmame kvietime planuojama investuoti  tik 0, 482 mln. eurų pagrįstai galima manyti, kad bus galimai sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos  pareiškėjams.

Kaip bebūtų gaila, visi šie nuogąstavimai išsipildė su kaupu. Belieka tik tikėtis, kad bent jau šį kartą Ūkio ministerijoje bus išgirta socialinių partnerių argumentuota nuomonė, ir kad nebus puolama daryti tik nereikšmingų pataisymų priemonėje, nekeičiant esminės priežasties.

Tik pakeitus priemonės teikimo būdą į „tęstinį“ būtų galima atlikti kitas korekcijas priemonės aprašyme siekiant realiai, o ne žodžiai, didinti verslo kompetencijas MTEPI srityje.