Lithuanian Europos Komisijos galutinėje elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo ataskaitoje aptariama verslo praktika, kuri gali riboti konkurenciją. Ši ataskaita sudaro sąlygas Komisijai prisidėti užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių taikymą elektroninės prekybos rinkose, ir jau paskatino įmones peržiūrėti savo veiklą.
Vienas svarbiausių Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslų – vartotojams ir įmonėms suteikti geresnių galimybių įsigyti prekių ir naudotis paslaugomis. Elektroninės prekybos sektoriaus tyrimu, kuris papildo šios srities Komisijos teisės aktų pasiūlymus, Komisija siekė nustatyti galimas konkurencijos Europos elektroninės prekybos rinkose problemas.
Informacija, sukaupta atliekant sektoriaus tyrimą, padės Komisijai siekti, kad Europos elektroninės prekybos rinkose būtų užtikrintas ES antimonopolinių taisyklių taikymas, taip pat pradėti tolesni antimonopoliniai tyrimai. Be to, sektoriaus tyrimas paskatino įmones savo iniciatyva iš naujo peržiūrėti komercinę veiklą. Tai gali padėti vartotojams lengviau pirkti produktus tarpvalstybiniu mastu ir pasinaudoti mažesnėmis kainomis ir didesniu mažmenininkų pasirinkimu.
Įgyvendindama Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją 2015 m. gegužės mėn. Komisija pradėjo elektroninės prekybos sektoriaus tyrimą. Atlikdama tyrimą Komisija surinko duomenis iš beveik 1 900 įmonių, vykdančių elektroninę prekybą vartojimo prekėmis ir skaitmeniniu turiniu, ir išnagrinėjo maždaug 8 000 platinimo ir licencijų sutarčių.
Pagrindiniai nustatyti faktai
Vartojimo prekės
Ataskaitoje patvirtinama, kad elektroninės prekybos augimas per pastarąjį dešimtmetį ir ypač internetinių kainų skaidrumas ir kainų konkurencija turėjo didelį poveikį įmonių platinimo strategijai ir vartotojų elgesiui. Galutiniai sektoriaus tyrimo rezultatai rodo šias rinkos tendencijas:
• didelė dalis gamintojų per pastaruosius dešimt metų nusprendė pardavinėti savo produktus tiesiogiai vartotojams per internetines mažmenines parduotuves ir taip vis labiau ėmė konkuruoti su savo platintojais;
• dažniau naudojant pasirinktinio platinimo sistemas, pagal kurias produktus galima parduoti tik iš anksto pasirinktiems įgaliotiems pardavėjams, gamintojams suteikiama galimybė geriau kontroliuoti ne tik savo platinimo tinklus, ypač paskirstymo kokybę, bet ir kainą;
• dažniau taikomi sutartiniai apribojimai, siekiant geriau kontroliuoti produktų platinimą. Priklausomai nuo verslo modelio ir strategijos, tokie apribojimai gali būti įvairių pavidalų, pavyzdžiui, kainodaros apribojimai, draudimai naudotis prekyvietėmis (platformomis), kainų palyginimo priemonių naudojimo apribojimai ir vien internetu prekiaujančių subjektų nepriėmimas į platinimo tinklus.
Kai kurie iš šių veiksmų gali būti pagrįsti, pavyzdžiui, siekiu pagerinti produktų platinimo kokybę. Tačiau kiti veiksmai gali nepagrįstai trukdyti vartotojams pasinaudoti didesniu elektroninės prekybos produktų pasirinkimu ir mažesnėmis kainomis ir todėl reikia, kad Komisija imtųsi priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi ES konkurencijos taisyklių.
Skaitmeninis turinys
Sektoriaus tyrimo rezultatai patvirtina, kad galimybė skaitmeninio turinio teikėjams įsigyti licencijas iš turinio autorių teisių turėtojų yra būtina. Tai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis konkurencijos lygį rinkoje.
Ataskaitoje nurodoma tam tikra licencijų išdavimo praktika, kuri gali apsunkinti naujų interneto verslo modelių ir paslaugų atsiradimą. Tačiau vertinant tokią licencijų išdavimo praktiką pagal ES konkurencijos taisykles, reikia atsižvelgti į turinio sektoriaus ypatumus. Viena iš pagrindinių sektoriaus tyrimo išvadų yra ta, kad beveik 60 % tyrime dalyvavusių skaitmeninio turinio teikėjų buvo sutartyse su autorių teisių subjektais įsipareigoję taikyti geografinį blokavimą.