Kaip padidinti Europos Sąjungos inovacijų diegimo veiksmingumą?

ES valstybių narių rezultatai diegiant inovacijas
Šių metų Inovacijų sąjungos švieslentės duomenys rodo, kad šalių narių inovacijų diegimo rodikliai gerėja. Tai leidžia Europos Sąjungai (ES) išlaikyti pranašumą prieš augančios ekonomikos šalis (Kinija, Brazilija, Indija, Rusija ir Pietų Afrika), tačiau nepakanka įveikti atotrūkiui skiriančiam nuo inovacijų diegimo lyderių (Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja). Reikalingos didesnės pastangos sprendžiant ES problemas. Viena iš svarbiausių sričių siejama su įmonių inovacine veikla.
Inovacijų sąjungos švieslentė pateikia šalių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo 27-iose sąjungos šalyse narėse (ES 27) lyginamąjį vertinimą bei jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pranašumus ir trūkumus. Pagrindinis tikslas yra padėti ES šalims nustatyti sritis, kurioms turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys siekiant paskatinti jų inovacinę veiklą didinant konkurencingumą globalioje ekonomikoje.
Švieslentė turi būti analizuojama ateinančio dešimtmečio strategijos „Europa 2020“ kontekste, kuri sukurta ES šalių narių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimui, padedant joms iki 2020 m. pasiekti užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties ir energijos srityse iškeltus tikslus.
Pagrindiniai rezultatai ES
Rezultatų vidurkis apskaičiuotas naudojant sudėtinį rodiklį, apimantį 24 rodiklius nuo mažiausio (0) iki didžiausio (1) galimo veiklos rodiklio. 2010 m. vidutiniai rodikliai atspindi 2009–2010 m. veiklos rezultatus dėl vėluojančio duomenų pateikimo.
Inovacijų sąjungos švieslentės duomenimis, kai kurios ES šalys narės inovacijas diegia labai sėkmingai ne tik ES, bet ir pasauliniu lygiu, tačiau rezultatai ES yra labai nevienodi. Remiantis analize, ES šalys narės grupuojamos į keturias šalių kategorijas:
Inovacijų diegimo lyderės: Švedija, Danija, Vokietija ir Suomija
Inovacijų sekėjos: Belgija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Austrija, Liuksemburgas, Airija, Prancūzija, Slovėnija, Kipras ir Estija, kurių veiklos rodiklis artimas ES vidurkiui.
Nuosaikios inovatorės: Italija, Portugalija, Čekijos Respublika, Ispanija, Vengrija, Graikija, Malta, Slovakija, Lenkija, kurių veiklos rodikliai žemesni už ES vidurkį.
Kuklios inovatorės: Rumunija, Lietuva ir Bulgarija, kurių vidurkis ženkliai mažesnis už ES27 vidurkį.
„Šių metų rezultatai yra aiškus įspėjimas, kad reikia daugiau pastangų inovacijų skatinimui. Jei norime panaikinti atotrūkį su mūsų pagrindiniais ekonominiais partneriais ir įveikti dabartinę krizę, visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į inovacijas“, – pasakė Antonio Tajani, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už pramonę ir verslumą.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Šių metų Inovacijų sąjungos švieslentės aukščiausiose pozicijose visos inovacijų diegimo srityje pirmaujančios šalys turi didesnį nei vidutinis bendrų viešojo ir privataus sektorių publikacijų skaičių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad yra geros sąsajos tarp mokslinės bazės ir įmonių. Pačios inovatyviausios šalys pranoksta kitas ir technologinių žinių komercializacijoje, remiantis gautomis iš užsienio pajamomis už licencijavimo veiklą ir patentus.
Kitas sėkmės faktorius, kuris vienija visas ES inovacijų lyderes – Suomiją, Švediją, Daniją ir Vokietiją – išlaidos skiriamos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, įskaitant įmonių ir kituose inovacijų rodikliuose, susijusiuose su įmonių veikla.
Europos Sąjungos inovacijų diegimo viršūnėje esanti Švedija dominuoja trijuose iš aštuonių inovacijų sričių: žmogiškieji ištekliai, finansai ir parama bei įmonių investicijos. Vokietija ir Danija užima aukščiausias pozicijas dviejose inovacijų srityse (viena – bendradarbiavimas ir verslumas bei intelektinė nuosavybė, o kita – inovatoriai ir ekonominis poveikis).
Inovacijų sąjungos švieslentės apačioje esančias nuoseklias ir kuklias šalis inovatores sieja nesubalansuotos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, ypač mažas yra gaminių ar procesų inovacijas arba rinkodaros ir organizacines inovacijas pateikiančių MVĮ skaičius.
Europos Sąjunga lyginant su didžiausiais pasauliniais konkurentais
Vidutiniškai ES vis dar stipriai pirmauja prieš augančios ekonomikos šalis Kiniją, Braziliją, Indiją, Rusiją ir Pietų Afriką (BRICS šalys), tačiau Kinija sparčiai vejasi.
ES atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Japonijos ir Pietų Korėjos. Pietų Korėjos pirmavimas augo, JAV liko stabilus, o Japonijos sumažėjo.
JAV ir Japonija stipriai pirmauja prieš ES pagal verslo veiklos bei viešojo ir privataus bendradarbiavimo rodiklius: „išlaidos skiriamos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai“, „Viešojo ir privataus sektorių bendros publikacijos“, „Iš užsienio gautos pajamos už licencijavimo veiklą ir patentus“ ir „Patentų paraiškos pagal patentinės kooperacijos sutartis (PCT)“. Pietų Korėja stipriai pirmauja prieš ES27 ir yra labiausiai atitolusi pagal verslo išlaidas, skirtas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.
„Įmonių investicijų“ sritis apima du rodiklius – mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir ne MTTP investicijos, kurias įmonės vykdo kuriant inovacijas. „Bendradarbiavimo ir verslumo“ sritis apima tris rodiklius ir įvertina verslumo ir bendradarbiavimo pastangas tarp inovatyvių įmonių, taip pat su viešuoju sektoriumi. „Intelektinės nuosavybės“ sritis aprėpia įvairias intelektinės nuosavybės teisės (IPR) formas, atsirandančias inovacijų kūrimo ir diegimo procesuose.
Informaciją parengė:
Marijus Muralis
Enterprise Europe Network
(Europos verslo ir inovacijų tinklo) projekto vadybininkas