Išskirta 10 prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, kuriose bus aktyviai skatinami plėtros procesai

Ūkio ministras Evaldas GustasŠiandien Ekonominės diplomatijos taryba (EDT) pritarė siūlymui išskirti 10 Lietuvos eksporto prioritetinių rinkų. Į šias rinkas siekiant didžiausio efektyvumo planuojama koncentruoti valstybės skatinimo priemones, viešojo sektoriaus veiksmus ir taip paspartinti Lietuvos eksporto plėtrą ir šalies ekonomikos augimą.

„Šiame Ekonominės diplomatijos tarybos posėdyje spręsti klausimai yra svarbūs siekiant tiek eksporto, tiek tiesioginių užsienio investicijų plėtros. Daugiausia dėmesio šiandienos diskusijoje skyrėme eksporto skatinimui. Išskirtos 14 didžiausią potencialą turinčių šalies eksporto rinkų, iš jų 10 – pagrindinių, kuriose šiuo metu aktyviai skatinsime plėtros procesus, ir 4 žvalgybinės, kuriose Lietuvos verslo galimybės dar tiriamos. Ketiname į minėtas rinkas koncentruoti eksportą skatinančias identifikuotas diplomatines ir finansines priemones“, – įžvalgomis po posėdžio dalinosi ūkio ministras Evaldas Gustas.

EDT nariams Lietuvos eksporto plėtros gaires posėdyje pristatė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė. Pagrindinės 10 prioritetinių rinkų, iš 41 strateginiuose dokumentuose nustatytos rinkos, yra šios: Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraelis ir Japonija. Įsitvirtinimas prioritetinėse rinkose prisidėtų auginant eksportą ir pritraukiant investicijų į šalies ūkį. Šiuo metu visos Eksporto gairėse numatytos rinkos Lietuvai yra svarbios, tačiau iš atrinktų rinkų galime tikėtis didesnės grąžos.

VšĮ „Versli Lietuva“ didžiausią eksporto potencialą turinčias rinkas išskyrė remdamasi objektyviais kriterijais. Gryninant rinkas buvo svarbūs paklausos parametrai, kaip plėtros potencialas, ir perkamoji galia. Taip pat buvo įvertintas rinkų gravitacinis rinkos poveikis, t. y. prekybos teorija, pagrįsta, kad didžiausia eksporto plėtra vyksta bendradarbiaujant su artimiausiomis ir stambiausiomis rinkomis. Ypač toks poveikis svarbus tik pradedančioms eksporto įmonėms, todėl turime padėti joms žengti šį žingsnį. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos pramonės konkurencinę poziciją, verslo poreikius ir nuomonę, kuriuos tyrė „Versli Lietuva“. EDT posėdžio metu taip pat buvo diskutuota apie išsamesnės rinkų analizės poreikį ir glaudesnį konsultavimąsi su verslo sektoriumi siekiant suformuoti tikslines priemones efektyvesnei plėtrai prioritetinėse eksporto rinkose. Sutarta toliau vykdyti prioritetinių rinkų analizę, ypač koncentruojantis į aukštos pridėtinės vertės sektorius bei identifikuojant Lietuvos verslo galimybes įsilieti į pasaulines pridėtinės vertės kūrimo grandines.

Ūkio ministras posėdyje priminė apie pradėjusias  veikti eksporto paramos priemones, kad verslo atstovai aktyviai jomis naudotųsi  – tai „Naujos galimybės“, „Expo sertifikatas“. Be to, netrukus pradės veikti ir kitos priemonės, kaip „EXPO konsultantas“, „Verslo klasteris“. Taip pat Ūkio ministerija planuoja įgyvendinti priemonę eksporto sandoriuose atsirandančiai rizikai mažinti.

Investicijų pritraukimo ir Lietuvos eksporto skatinimo politikos tikslams įgyvendinti kitąmet itin reikšmingas bus dalyvavimas tarptautinėje gyvybės mokslų parodoje „Life Science Baltics 2016“, taip pat ambasadų vaidmuo ir darbas pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas pagal „Investuok Lietuvoje“ sukurtą bei toliau Užsienio reikalų ministerijos kuruojamą projektą.

EDT sudaro: užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (pirmininkas), ūkio ministras E. Gustas (pirmininko pavaduotojas), žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos pirmininkas A. Rakauskas, susisiekimo ministras R. Sinkevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Š. Kliokys, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus, Ministro Pirmininko patarėja I. Urbonavičiūtė, asociacijos „Investors` Forum“ valdybos pirmininkas R. Valiūnas.