Lietuvos įmonės kviečiamos prisijungti prie įmonių iš kitų Europos Sąjungos šalių kartu dalyvauti verslo misijoje į Teheraną, kuri vyks š. m. gegužės 14-16 d., ir pabandyti pasinaudoti augančiomis verslo galimybėmis Irane. Iranas pasižymi antra didžiausia ekonomika Artimuosiuose Rytuose su didesniu nei 350 mlrd. eurų BVP (2015 m). Turėdama daugiau nei 80 mln. gyventojų tai taip pat yra antra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose pagal gyventojų skaičių, iš kurių daugiau nei 60% yra jaunesni nei 30 metų amžiaus. Irano gyventojai pasižymi aukštu išsilavinimo

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su partneriais rengia tarptautinę jaunimo verslumo skatinimo programą „Futurepreneurs“. Programos išskirtumas - kuriant verslo modelį bus mokoma mąstyti darnios plėtros (sustainability) principais ir verslą grįsti tokiu būdu, kuris skatintų tausoti žemės resursus ir užtikrintų geresnę žmonijos ateitį. Daugiau apie programą galite sužinoti čia http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/startuoja-dar-neregetas-tarptautinis-verslumo-skatinimo-projektas.htm arba projekto svetainėje http://futurepreneurs.lt/   Labai norime, kad dalyviai gautų ir nagrinėtų realias verslo problemas su kuriomis realiai susiduria verslas ar visuomenė, todėl dalyviams bus siūloma surasti inovatyvų sprendimo būdą. Norime pakviesti Jūsų įmonę pasiūlyti dalyviams

2017 m. sausio 25 d. Enterprise Europe Network, veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, kartu su Kanados ambasada ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija, organizavo verslo pusryčius „Naujos galimybės Kanados rinkoje”. Renginys, kuriame dalyvavo gausus būrys verslininkų iš 20-ies įmonių, atstovaujančių informacinių technologijų, turizmo, maisto pramonės, tekstilės ir kt. sektoriams, buvo skirtas pristatyti verslui naujas galimybes Kanados rinkoje, kurios atsiveria pasirašius laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga praėjusiais metais.   Renginio pradžioje Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė

Europos Komisija šiuo metu atlieka ES reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH) peržiūrą pagal REFIT programą, siekiant nustatyti šio reglamento tikslų įgyvendinimo pažangą. REACH  yra Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr.  1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų. Tai  pagrindinis ES teisės aktas  dėl cheminių medžiagų, apimančių medžiagas ir jų  mišinius ar esančiuose gaminiuose, skirtuose  pramoniniam, profesiniam ar individualiam naudojimui. Todėl REACH turi įtakos daugeliui pramonės sektorių ir taikomas daugumai ES įmonių, įskaitant

Ūkio ministerija, siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“. Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms šio kvietimo metu numatoma skirti 13,609 mln. eurų ES investicijų. „Ši priemonė suteiks galimybę Lietuvos pramonės įmonėms veikti efektyviau, naudojant daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įdiegus modernias technologijas, žalioji energija gali būti panaudota kitiems įmonės gamybos procesams, o jos perteklius tiekiamas ir kitoms

Ūkio ministerija, siekdama skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijas į inovatyvios gamybos ir inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. Finansavimui gauti pagal šią priemonę numatomi du kvietimai teikti paraiškas. Pirmuoju kvietimu gamybos įmonėms, t. y. MVĮ, kuriančioms naujus gamybos pajėgumus, ir antruoju kvietimu paslaugų teikimo įmonėms, t. y. MVĮ, kuriančioms naujus paslaugų teikimo pajėgumus, numatoma skirti po 9,586 mln. eurų. „Priemonė „Regio Invest LT+“

ES žuvininkystės taisyklės turi būti vienodai taikomos visiems žvejams, pažymima antradienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Europarlamentarai ragina suvienodinti pramoninės žvejybos kontrolę ir baudas už šios srities taisyklių pažeidimus visose ES šalyse, taip pat numatyti bendrą žvejybos inspektorių mokymo programą. ES valstybės skirtingai taiko tas pačias taisykles. Tai kelia klausimą dėl jų efektyvumo ir ES patikimumo“, - pažymėjo EP pranešėja Isabelle Thomas (Socialistai ir demokratai, Prancūzija). Pasak europarlamentarų esama žuvininkystės kontrolė gali diskriminuoti skirtingų ES valstybių verslininkus, nes „kai kurios valstybės narės

ES turi riboti pramoniniu būdu gautų sveikatai nepalankių riebalų (transriebalų) kiekį maisto produktuose, nes šie riebalai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Alzheimerio liga ar diabetu, taip pat skatina nutukimą. Tai pažymima trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje. Riebalų rūgščių transizomerai (transriebalai) dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose augaliniuose aliejuose, jų taip pat gausu sausainiuose, pyraguose, sūriuose užkandžiuose ir gruzdintame maiste. Jų vartojimas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimais. EP nariai atkreipia dėmesį, kad tik trečdalis vartotojų žino apie transriebalus,

Maži bepiločiai orlaiviai, populiariai vadinami dronais, gali būti naudojami įvairioms funkcijoms atlikti – nuo fotografavimo ir filmavimo iki dujotiekių apžiūros ir pasėlių purškimo. Tačiau jie taip pat gali kelti grėsmę lėktuvams ir žmonių privatumui. Ketvirtadienį Transporto komitetas pritarė ES aviacijos saugumo taisyklių pakeitimams, kuriais, be kita ko, būtų nustatyti esminiai saugumo reikalavimai dronams. Šiuo metu lengvesni nei 150 kg dronai reguliuojami nacionaliniu lygmeniu ir skirtingos šalys jiems taiko skirtingus techninius, saugumo ir licencijavimo reikalavimus. Tai sukelia nemažai nepatogumų dronų gamintojams ir

Spalio 25 d. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Vykdant platesnę pelno mokesčių reformą atnaujinta bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) suteiks galimybę lengviau ir pigiau užsiimti verslu bendrojoje rinkoje ir drauge bus veiksminga kovos su mokesčių vengimu priemonė. Pirmą kartą 2011 m. pateikta BKPMB buvo siekiama stiprinti bendrąją rinką įmonėms. Valstybės narės jau padarė