Bijai vilko, neik į mišką

Jeigu žmogų kausto baimė, jo darbo efektyvumas bus lygus vergų darbui, – teigia vadybos teorija. Baimė, nerimas, psichologinė įtampa – vieni iš pavojingiausių kūrybiškumo priešų. Jei žmogus bijo suklysti, jis negali būti kūrybingas, bandantis, ieškantis. Jis vis dažniau pasitenkina tuo, kas jau žinoma, suprasta, pasiekta, ir išnyksta jo intuicija, sukaustoma vaizduotė, iniciatyva, „protingas mąstymas“.

Baimė – kūrybiškumo baubas

Šiandien daugelį kankina nežinia ir netikrumas dėl ateities. Išgyvename dėl socialinio ir ekonominio saugumo, dėl profesinio ir finansinio stabilumo. Šias baimes dar labiau sustiprina bendras aplinkos fonas. Užtenka pasklaidyti tik vieną žinomo savaitraščio numerį, kurio straipsnių antraštės šaukte šaukia: „Bankų prognozės – juodas pesimizmas“, „Paskolų rinkoje įsitvyrojęs štilis nesitrauks ir šiemet“, „Kurie sektoriai 2010-aisiais atsigaus, o kurie klimps dar giliau“, „Šiemet darbo neturės kas penktas darbingas lietuvis“, „Naujoji emigracijos banga virsta cunamiu“, „Lenkija suklestės, Estija rengsis kilti, o Latvija ir Lietuva tebesimurkdys“ ir t.t. Tai, kaip modeliuojame savo ateitį, priklauso nuo mūsų lūkesčių. Teigiami arba neigiami lūkesčiai atitinkamai sudaro teigiamos arba neigiamos situacijos modelį. Atsižvelgiant į pasirinktą modelį, veikiame skirtingai. Neigiamos situacijos modelis verčia gintis, „įsijungia“ apsauginės reakcijos. Tuo tarpu teigiamas situacijos modeliavimas išlaisvina kūrybiškumą, kurio dėka gimsta naujos idėjos.

Atviros durys naujoms idėjoms

Kūrybingas ir inovatyvus mąstymas sudaro palankias sąlygas diegti naujoves, pritraukti moderniųjų technologijų pramonę ir paskatinti ekonomikos augimą. Prieš porą metų duris atvėrusiame VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parke (toliau Parkas) įrengtos erdvės ir sudarytos puikios sąlygos kūrybiškumui reikštis. Parkas yra skirtas įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje remti, komercializuoti mokslo ir studijų įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti verslo, mokslo ir studijų integraciją ir taip prisidėti prie eksporto skatinimo, šalies konkurencingumo didinimo ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos kūrimo.

Parko veikla vykdoma dviejuose padaliniuose: Verslo inkubatoriuje ir Technologijų centre. Į Parką priimamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, atitinkančios smulkiojo ir vidutinio verslo apibrėžimą ir Parko nustatytus kriterijus. Inkubuojamoms įmonėms palankiomis sąlygomis nuomojamos patalpos ir gali būti teikiamos verslo valdymo, konsultavimo, kvalifikacijos kėlimo, buhalterinės apskaitos ir panašios paslaugos, kai kurios iš jų – visiškai nemokamai. Priimant įmones, prioritetas teikiamas absolventų įmonėms (tik į Parko verslo inkubatorių), naujoves diegiančioms (inovatyvioms) įmonėms, kuriose produkto gamybai/paslaugoms taikomi pažangūs technologiniai sprendimai, jos veikia  mechatronikos (robotika, metalo apdirbimas), aukštųjų technologijų, informacinių technologijų, sporto medicinos srityse. Vienas iš kriterijų, lemiančių teigiamą sprendimą dėl ūkio subjekto priėmimo į Verslo inkubatorių, yra originalių idėjų diegimas bei inovacinių projektų įgyvendinimas.

Nebijau vilko

Kol vieni dejuoja dėl sunkmečio, kiti ieško naujų galimybių. Per neilgą laikotarpį Panevėžio mokslo ir technologijų parke jau spėjo įsikurti 39 smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, veikiančių labai įvairiose verslo srityse: IT ūkio priežiūros, inžinerinio projektavimo, konstravimo, projektų rengimo ir administravimo, logistikos, apskaitos, sporto medicinos ir kitose. Čia taip koncentruojasi specialistai, galintys suteikti kvalifikuotas konsultacijas verslo naujokams. Paprastai kiekvieno verslo veiklos pradžioje susiduriama su daugybe klausimų, todėl gauti tokias konsultacijas vietoje labai naudinga, juolab kad kai kurios iš jų nekainuoja. 2009 metų pradžioje į Parko patalpas įsikėlusi VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“ atstovybė, užsiimanti inovacijų sklaidos veikla, teikia nemokamas konsultacijas Panevėžio ir Utenos apskričių verslininkams inovacijų vadybos, paramos verslui, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitais klausimais.

Bene labiausiai iš kitų savo pavadinimu išsiskiria skaitmeninės spaudos, kopijavimo ir biuro technikos aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė „Bijai vilko, neik į mišką“. Įsimintinas ir gerai nuteikiantis įmonės pavadinimas dirba įmonės naudai, – įsitikinęs Mindaugas Kriaučiūnas, įmonę įkūręs dar būdamas studentu. Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto vadybos ir verslo administravimo specialybę studijavęs M.Kriaučiūnas veiklą pradėjo atidarydamas kavinę universiteto patalpose – vienu metu ir studijavo, ir pirmąjį verslo praktikos pradžiamokslį išėjo. Kūrybišku ir pozityviu mąstymu pasižymintis M.Kriaučiūnas mano, kad labai svarbu ne tik turėti gerų idėjų, bet drąsos jas realizuoti.

Kūrybiškumo išlaisvinimas

Kūrybiškumo išlaisvinimas yra viena svarbiausių prielaidų generuojant ir realizuojant naujas idėjas versle. O naujos idėjos visada susiję su padidinta rizika. Daugelis vadovų vis dar yra rizikos vengėjai, o rizikos vengimas yra susijęs su kūrybiškumo, kuris yra inovacijų pagrindas, vengimu. Dauguma įmonių laikosi požiūrio, kad tame, ką jos daro, turi 95 proc. pasiekti teigiamų rezultatų, tačiau jei laikomasi tokio požiūrio, organizacijoje galiausiai sukuriama aplinka, kurioje žmonės nesiims jokios rizikos. Tradicinėje literatūroje minimi keturi pagrindiniai sprendimai rizikos atžvilgiu, būtent: rizikos vengimas, perdavimas (draudimas), mažinimas, prisiėmimas. Inovacijų kontekste ypač didelis dėmesys skiriamas rizikos prisiėmimui ir mažinimo priemonėms, atmetant vengimo galimybę ir paliekant nuošalyje perdavimą.

Inovacinė veikla yra būtinybė dėl intensyvėjančio konkurencingumo. Įmonės, kurios nespėja greitai persiorientuoti ir/ar pateikti rinkai naujų produktų, ilgainiui nebetenkina vartotojų lūkesčių ir užleidžia vietą konkurentams. Rizika yra visų inovacinių procesų veiksnys, kadangi ši veikla yra tikslingai nukreipta į ateitį, tikintis galimo atlygio ir remiantis tam tikrais kaštais. Galimi įvairūs inovacinės veiklos finansavimo šaltiniai – veiklos pradžioje dažniausiai tai būna pačių steigėjų lėšos, šeima ir draugai, vėlesniuose etapuose – valstybės fondai, rizikos kapitalas, „verslo angelai“, bankai, vertybiniai popieriai.

Siekiant didinti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą įmonėms teikiama ES struktūrinių fondų parama inovacinei veiklai. Šiuo metu galiojantys kvietimai paraiškų teikimui pagal priemones „IdėjaLT“ ir „IntelektasLT+“. Priemonės „IdėjaLT“ tikslas – padėti įmonėms tinkamai pasirengti įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos projektus, įvertinti ir sumažinti tokios veiklos nesėkmės riziką. Smulkios įmonės neturėtų baimintis dažnai labai moksliškai skambančių terminų. Naujos produkto receptūros sukūrimas taipogi yra inovacija, o priemonė „IdėjaLT“ leidžia patikrinti idėjos realizavimo rinkoje galimybes. Pasitelkus paramą galima ženkliai sumažinti įmonės inovacinės veiklos riziką. Didžiausias leistinas paramos intensyvumas yra iki 50 proc. nuo bendros projekto vertės, kai rengiama techninė galimybių studija technologinei plėtrai, ir iki 75 proc., kai rengiama techninė galimybių studija mokslinei tiriamajai veiklai. Kita priemonė – „IntelektasLT+“ – yra skirta įmonių plėtros skatinimui ir naujų inovacinių įmonių steigimui investuojant į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūros kūrimą ir plėtrą. Tai reali pagalba įmonėms, planuojančioms įsirengti bandymų laboratorijas, naujų produktų išvystymo padalinius bei kuriančioms naujas tyrėjų, technikų (laborantų) ir panašaus profilio aukštos kvalifikacijos personalo darbo vietas.

Aušra Skrudupaitė
VšĮ Lietuvos inovacijų centras
Atstovė Šiaurės Rytų Lietuvoje
www.inovacijos.lt