2020 m. Europa. Komisija siūlo naują Europos ekonomikos strategiją

Kovo 3 d. Europos Komisija priėmė 2020 m. Europos strategiją, kad išeitume iš krizės, o ES ekonomika pasirengtų ateinančiam dešimtmečiui. Komisija nustatė tris pagrindinius augimo orientyrus, kuriems pasiekti reikės imtis konkrečių ES ir nacionalinio lygmens veiksmų: pažangus augimas (žinių, inovacijų, švietimo ir skaitmeninės visuomenės skatinimas), tvarus augimas (siekti, kad mūsų gamybos sektorius tausiau naudotų išteklius ir kartu didėtų mūsų konkurencingumas) ir integracinis augimas (didinti įvairių visuomenės sluoksnių dalyvavimą darbo rinkoje, skatinti įgyti įgūdžių, kovoti su skurdu). Kovai dėl augimo ir darbo vietų kūrimo turi būti vadovaujama aukščiausiu politiniu lygmeniu ir sutelkiami visos Europos veikėjai. Nustatyti penki tikslai, kuriais nusakoma, ką ES turėtų pasiekti iki 2020 m. ir kuriais remiantis galima vertinti pažangą.

Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso pasakė: „2020 m. Europos strategijoje parodyta, ką turime padaryti šiandien ir rytoj, kad ES ekonomika sugrįžtų į vėžes. Krizė  išryškino pagrindines problemas ir netvarumo tendencijas, kurių ignoruoti ilgiau nebegalime. Europos augimo deficitas toks, kad kyla grėsmė mūsų ateičiai. Privalome ryžtingai šalinti trūkumus ir pasinaudoti daugybe turimų pranašumų. Turime sukurti naują ekonomikos modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis ir dideliu užimtumu. Šiai kovai reikia sutelkti visus Europos veikėjus.“

Visų pirma Europa privalo pasimokyti iš pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Mūsų šalys tarpusavyje ekonomiškai tvirtai susijusios. Nė viena valstybė narė viena pati pasaulinio masto uždavinių veiksmingai išspręsti negali. Dirbdami išvien esame stipresni, todėl krizę sėkmingai įveiksime tik kruopščiai koordinuodami ekonomikos politiką. Jei to nepadarysime, atsidursime santykinio ekonomikos nuosmukio, ilgam sutrikusio augimo ir smarkiai padidėjusio struktūrinio nedarbo „prarastajame dešimtmetyje“.

Todėl 2020 m. Europos strategijoje išdėstyta ateinančio dešimtmečio Europos socialinės rinkos ekonomikos vizija, parengta atsižvelgiant į tris susijusias ir viena kitą papildančias prioritetines sritis: pažangus augimas, žinių ir inovacijų ekonomikos vystymas; tvarus augimas – mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų, tausios ir konkurencingos ekonomikos skatinimas; integracinis augimas – didelio užimtumo ekonomikos, kuria užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.

Pažanga siekiant šių tikslų bus vertinama remiantis penkiais penkis pavyzdiniais pagrindiniais ES lygmens tikslais, pagal kuriuos valstybės narės bus paprašytos, atsižvelgdamos į savo pradinę padėtį, nusistatyti nacionalinius tikslus:

  • 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas turėtų būti 75 proc.;
  • 3 proc. ES BVP turėtų būti investuojama į MTTP;
  • turėtų būti pasiekti vadinamieji 20x20x20 klimato ir energetikos sričių tikslai;
  • mokyklos nebaigusių asmenų turėtų būti ne daugiau kaip 10 proc., o 40 proc.
  • jaunimo turėtų įgyti aukštojo mokslo laipsnį arba diplomą;.
  • ant skurdo ribos gyvenančių asmenų turėtų sumažėti 20 mln.

Kad pasiektume šiuos tikslus, Komisija siūlo 2020 m. Europos darbotvarkę, kurią sudaro kelios pavyzdinės iniciatyvos. Šių iniciatyvų įgyvendinimas – visuotinis prioritetas, todėl veiksmų reikės imtis visiems: ES lygmens organizacijoms, valstybėms narėms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms.

–         „Inovacijų sąjunga“ – mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politika perorientuojama taip, kad būtų sprendžiami svarbiausi uždaviniai ir kartu mažinamas atotrūkis tarp mokslo ir rinkos, kad gamintojai galėtų naudotis išradimais. Pavyzdžiui, įvedus Bendrijos patentą, įmonės kasmet sutaupytų 289 mln. EUR.

–         „Judus jaunimas“ – siekiama pagerinti Europos aukštojo mokslo sistemos kokybę ir sustiprinti jos tarptautinį patrauklumą skatinant studentų ir stažuotojų judumą. Konkretus pavyzdys: visiems europiečiams turėtų būti suteikta daugiau galimybių įsidarbinti visose valstybėse narėse, o profesinė kvalifikacija ir patirtis turėtų būti tinkamai pripažįstama.

–         „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ – siekiama, kad bendra skaitmeninė rinka, grindžiama itin sparčiu internetu, duotų tvarios ekonominės ir socialinės naudos. 2013 m. visi europiečiai turėtų turėti prieigą prie sparčiojo interneto.

–         „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ – remiamas perėjimas prie tausios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos. Europa turi toliau siekti savo 2020 m. energijos gamybos, efektyvumo ir vartojimo tikslų. Taip naftos ir dujų importas iki 2020 m. sumažėtų 60 mlrd. EUR.

–         „Ekologiškam augimui skirta pramonės politika“ – siekiama, kad pasibaigus krizei ES pramonės bazė būtų konkurencinga pasaulyje, kad būtų skatinamas verslumas ir ugdomi nauji įgūdžiai. Taip sukurtume milijonus naujų darbo vietų.

–         „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ – sudaromos sąlygos modernizuoti darbo rinkas, kad būtų didinamas užimtumas ir užtikrinimas mūsų socialinių modelių tvarumas, kai į pensiją išeis pokario demografinio sprogimo kartos atstovai; ir

–         „Europos kovos su skurdu veiksmai“ – užtikrinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurios siekiama padedant neturtingiems ir socialiai atskirtiems asmenims ir suteikiant jiems daugiau galimybių aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kad 2020 m. Europos užmojai būtų įgyvendinti, reikia vadovavimą ir atskaitomybę pakelti į naują lygmenį. Komisija ragina valstybių ir vyriausybių vadovus imtis vadovauti įgyvendinant šią strategiją ir ją patvirtinti pavasario Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Svaresnis vaidmuo bus skirtas ir Europos Parlamentui.

Bus taikomi griežtesni valdymo metodai, kuriais užtikrinama, kad įsipareigojimai būtų vykdomi imantis veiksmingų praktinių veiksmų. Pažangą stebės Komisija. Siekiant didesnės darnos, vienu metu bus teikiamos ataskaitos ir atliekami vertinimai ir pagal 2020 m. Europos strategiją, ir pagal Stabilumo ir augimo paktą (jie ir toliau bus skirtingos priemonės). Taip abiem strategijomis bus galima siekti panašių reformos tikslų.

Daugiau informacijos http://ec.europa.eu/eu2020/index_en.htm.

Informacijos šaltinis: Lietuvos verslo atokybė Briuselyje