Lietuvos Respublikos ūkio ministerija skelbia 2018 metų Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinę atranką ir kviečia teikti paraiškas, kuriose būtų pristatytos bent dvejus metus įgyvendintos ar įgyvendinamos verslumą skatinančios iniciatyvos. Šiemet jau dvyliktą kartą Europos Komisija vykdo atranką Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimams, kuriais įvertinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvos, skatinančios verslumą, palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir galinčios įkvėpti būsimus verslininkus. Konkurse gali dalyvauti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos bei kiti juridiniai asmenys, vykdantys viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvas tarp

Lietuvos inovacijų centras, siekdamas paskatinti moteris verslininkes aktyviau naudotis ES finansavimo galimybėmis ir viešosiomis inovacijų paramos paslaugomis, kviečia užpildyti anketą (anglų kalba) apie tai, kokių paslaugų ir paramos trūksta Lietuvos moterims verslininkėms, norinčioms pakeisti pasaulį naujais produktais bei paslaugomis ir siekiančioms sėkmingai sudalyvauti „SME Instrument“ finansavimo priemonėje. Remiantis šios apklausos rezultatais bus sudarytas Europos moterų verslininkių poreikių žemėlapis, o apklausos dalyvėms bus siūlomos mokymų, mentorystės ir konsultavimo paslaugos. „Kaip rodo dalyvavimo ES priemonėse statistika, moterys verslininkės vis dar ribotai naudojasi ne

Europos Komisijos finansuojama programa Japonijoje kviečia į 5 dienų mokymus apie išsamią Japonijos gamybos metodologiją ir jos analizę. Mokymuose išsiaiškinkite Japonijos požiūrį į pasaulinės klasės gamybą; Sužinokite, kaip Japonijos įmonės pasiekia aukštesnius gamybos standartus Sutelkite dėmesį į naujausias tendencijas apsilankę Japonijos aukščiausių gamyklų Aplankykite įmonių gamybos vietas Japonijoje; Susitikite su Japonijos pramonės lyderiais. Mokymo kursas susideda iš paskaitų, praktinių užsiėmimų ir vizitų į kai kurias labiausiai pažengusias Japonijos gamyklas, siekiant suprasti tikrąją "Gemba" (gamybos vietą), tiesiogiai pabendrauti su jų gamybos vadovais ir

Daugeliui europiečių pirkimas internetu tapo kasdienybe. Praėjusiais metais net 68 proc. europiečių, turinčių prieigą prie interneto, apsipirko elektroninėse parduotuvėse, o trečdalis jų įsigijo prekių ar paslaugų iš kitose ES šalyse veikiančių internetinių parduotuvių.Tarp populiariausių pirkinių – elektros prietaisai ir buitinė technika, drabužiai, kosmetika ir parfumerija, namų apyvokos prekės. Tačiau pirkdami internetu už savo šalies ribų vartotojai vis dar susiduria su geografinio diskriminavimo praktika. ES siekia panaikinti šią diskriminaciją. Vasario 6 dieną europarlamentarai balsuos dėl naujų taisyklių, pagal kurias vartotojai, norintys pirkti

Europos Komisija palankiai įvertino Tvaraus finansavimo aukšto lygio ekspertų grupės galutinę ataskaitą. Joje pateikiamos tvarias investicijas remiančios finansų sistemos strateginės rekomendacijos. Remdamasi šiomis rekomendacijomis, Komisija parengs galutinę tvarių finansų strategiją. ES tvaraus finansavimo strategija yra vienas iš prioritetinių Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano veiksmų ir vienas iš svarbiausių žingsnių įgyvendinant istorinį Paryžiaus susitarimą bei ES darnaus vystymosi darbotvarkę. Norint pasiekti Paryžiuje sutartus ES 2030 m. tikslus, tarp kurių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas 40 proc., kasmet reikia maždaug 180 mlrd. papildomų investicijų. Siekiant šių tikslų tenka labai

Komisija skelbia gaires, kurių tikslas – padėti užtikrinti, kad nuo gegužės 25 d. visoje ES būtų tiesiogiai ir sklandžiai taikomos naujosios duomenų apsaugos taisyklės. Komisijos iniciatyva taip pat sukurta MVĮ skirta nauja internetinė priemonė. Nuo 2016 m. gegužės mėn., kuomet priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų pasirengta taikyti naująsias taisykles, aktyviai bendradarbiavo su visais susijusiais dalyviais – vyriausybėmis, nacionalinėmis valdžios institucijomis, verslo sektoriumi, pilietine visuomene. Valstybės narės padarė nevienodą pažangą rengdamosi taikyti taisykles. Šiuo metu tik dvi valstybės narės jau

Europos Komisija peržiūri labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžtį (2003 m. gegužės 6 d. rekomendacija 2003/361/EB). Šia peržiūra siekiama užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis ir toliau atitiktų savo paskirtį bei tikslus esamoje ekonominėje aplinkoje. Šis klausimynas padės įvertinti šiuo metu taikomos MVĮ apibrėžties tinkamumą ir įvertinti galimų Rekomendacijos pakeitimų galimybes, kad Europos smulkaus verslo subjektai ir toliau gautų jiems skiriamą politinę paramą. Pateikiant vieną bendrą vadinamųjų „tikrų“ MVĮ apibrėžtį, šia Rekomendacija siekiama tokių pagrindinių tikslų: – sukurti visoms įmonėms vienodas veiklos sąlygas ir

Europos Komisija paskelbė Europos lygmens strategiją dėl plastikų, kuri yra žiedinės ekonomikos kūrimo dalis. Strategijoje siūloma produktų projektavimo, gamybos, naudojimo ir perdirbimo būdų pertvarka, kurios tikslai - gerinti aplinkos apsaugą nuo taršos plastiku, kartu skatinant investicijas ir inovacijas. Komisija siekia, kad visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. taptų perdirbamos, būtų mažinamas vienkartinių plastikų naudojimas, ribojamas tyčinis mikroplastikų naudojimas, naudojamos biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų etiketės. Planuojamas europinės paramos inovacijoms didinimas (ypač pažangesnėms ir labiau perdirbamoms plastikinėms medžiagoms kurti, perdirbimo procesų

Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką MVĮ. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių peržiūros veiksmai, kuriais sukuriama bendra ES PVM erdvė ir siekiama smarkiai sumažinti PVM sukčiavimą, kuris Europos Sąjungoje siekia 50 mlrd. EUR per metus, kartu remiant verslą ir užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas. Šiuo metu galiojančios bendros ES PVM taisyklės, dėl kurių 1992 m. susitarė visos valstybės narės, yra pasenusios ir pernelyg ribojančios. Šiuo metu valstybės

Jūsų dėmesiui  pateikiame Europos Komisijos ir jos agentūrų parengtas pažymas apie Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES teisinius padarinius įvairiose gamybos ir paslaugų reguliavimo srityse (kalbama apie no-deal arba cliff-edge scenarijų, t.y. jei Jungtinė Karalystė taptų trečiąja šalimi, nesant pereinamojo laikotarpio ir susitarimo dėl būsimojo santykių modelio): Duomenų apsauga Aviacija Kelių transportas Jūreivių kvalifikacijų pripažinimas Biocidai Mineralinis vanduo Vaistiniai preparatai   Papildoma informacija: EC legal