Europos Parlamentas stiprina konkurenciją geležinkeliuose

Viešieji konkursai keleivių vežimui traukiniais turėtų atpiginti šias paslaugas ir pagerinti jų kokybę Trečiadienį Europos Parlamento priimtas teisės aktų rinkinys paskatins valstybes skelbti viešuosius konkursus keleivių vežimui traukiniais, taip pat palengvins naujų geležinkelio operatorių patekimą į rinką. Daugelyje ES valstybių keleivių vežimas yra viešoji paslauga, skiriama tiesiogiai iš anksto numatytam operatoriui. Tik trečdalis šių paslaugų yra teikiama komerciniais tikslais be valstybių subsidijų. Naujomis taisyklėmis Europos Parlamentas siekia, kad minėtos viešosios paslaugos teikėjai būtų parenkami konkurso tvarka, o komercinė rinkos dalis atsivertų

Uostuose teikiamų laivų vilkimo, švartavimo ar krovinių tvarkymo paslaugų įkainiai turės būti skaidrūs ir atitikti sąnaudas. Tai numato atnaujintos ES taisyklės, kurioms trečiadienį pritarė Europos Parlamentas (EP). Jos bus taikomos daugiau kaip 300 ES jūrų uostų, įskaitant Klaipėdą, kuriuose iš viso dirba beveik pusė milijono darbuotojų. Taip siekiama paskatinti efektyvesnę uostų veiklą tikintis pritraukti investicijų. „Po 15 metų diskusijų pagaliau susitarėme dėl Europos uostų politikos ateities: esami uostų valdymo modeliai galės toliau sėkmingai veikti, tačiau svarbu gerinti darbo sąlygas ir didinti

Patvirtintos griežtesnės oro taršos ribos

Trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių. „Per pastaruosius trejus metus politinis fonas smarkiai pasikeitė. Po „Volkswagen“ automobilių tikrojo taršos lygio nustatymo skandalo oro kokybės klausimas sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Galbūt galime pripažinti, jog, pastarąjį dešimtmetį skirdami didžiausią dėmesį anglies dvideginio išlakoms, pernelyg mažai jo skyrėme oro kokybei. Šiandieniniu sprendimu Europos

Europos Komisija pateikė priemonių, kuriomis gerinamos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąlygos e. prekyba besiverčiančioms įmonėms Europos Sąjungoje. Priėmus pasiūlymus vartotojams ir įmonėms, visų pirma pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, bus paprasčiau pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas internetu. Įdiegus visoje ES veikiantį PVM mokėjimų portalą (vieną langelį), gerokai sumažės su PVM susijusių mokestinių prievolių vykdymo sąnaudos, o įmonės visoje ES per metus sutaupys 2,3 mlrd. EUR. Naujosios taisyklės taip pat padės užtikrinti, kad PVM būtų sumokėtas galutinio vartotojo valstybėje narėje, todėl mokestinės pajamos ES

Šiandien Komisija kartu su valstybėmis narėmis, įmonėmis, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokymo paslaugų teikėjais pradeda Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvą, kad padėtų patenkinti didžiulį itin svarbių šiuolaikinėje darbo rinkoje ir visuomenėje skaitmeninių įgūdžių poreikį Europoje. Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija – viena iš dešimties pagrindinių iniciatyvų, kurias Komisija pasiūlė šių metų birželio mėn. pristatytoje Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje. Šiandien įvairūs partneriai, įskaitant daugiau kaip 30 organizacijų ir grupių, kaip antai „European Digital SME Alliance“, ESRI, SAP, ECDL ir „Google“,

Europos Komisija pateikė teisės akto dėl nemokumo taisyklių pasiūlymą, kuriuo siūlo naujai spręsti įmonių nemokumo problemą Europoje. Pagal šį teisės aktą finansinių sunkumų turinčioms bendrovėms bus leista pradėti ankstyvą restruktūrizaciją, kad jos galėtų išvengti bankroto ir darbuotojų atleidimo. Be to, sąžiningiems verslininkams bus lengviau pasinaudoti dar viena galimybe ir nenukentėti dėl to, kad ankstesnė verslo veikla buvo nesėkminga, nes jie bus atleisti nuo skolų po ne ilgesnio kaip trejų metų laikotarpio. Taip pat bus sukurtos nuoseklios ir visoje ES veiksmingos nemokumo

Lapkričio 22 d. Europos Komisijos pateikta Pradedančiųjų įmonių ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva (Start-up and Scale-up Initiative) apjungiamos visos ES siūlomos galimybės Europos novatoriškiems verslininkams, be to, skiriamas didesnis dėmesys rizikos kapitalo investicijoms, bankroto teisei ir mokesčių sistemai. Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Šiųdienės vietinės pradedančiosios įmonės rytoj gali būti pasaulinės sėkmės pavyzdžiais. Norime padėti pradedančiosioms įmonėms likti ir augti Europoje. Padėti joms orientuotis tarp dažnai menamų reguliavimo kliūčių, kad

Sausio 31 - vasario 2 d. Europos įmonių tinklas (angl Enteprise Europe Network), veikiantis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, rengia verslo misiją apsilankant Paryžiaus prekybos ir pramonės rūmų rengiamoje laivybos parodoje EUROMARITIME ir dalyvaujant verslo kontaktų mugėje. Renginys skirtas jūrinio sektoriaus įmonėms: laivų statybos ir remonto, jūrinės atsinaujinančios energijos, žvejybos, transporto ir logistikos, uosto pramonės bei kitoms  įmonėms, kurių veikla susijusi su jūriniu verslu. Renginio tikslas - suburti smulkias ir vidutines jūrinio sektoriaus įmones, pirkėjus, pardavėjus, galutinius vartotojus, rangovus, sprendimų priėmėjus

Enterprise Europe Network, veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, bendradarbiaudamas su Vilniaus PPAR nare UAB „Cormack Consultancy Baltic LT“, organizavo verslo pusryčius „Pažintis su prancūzakalbėmis eksporto rinkomis“. Verslo galimybėmis Prancūzijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje domėjosi 25 atstovai iš 21 įmonės, atstovaujančios tekstilės, medienos, farmacijos, maisto pramonės, turizmo, maitinimo paslaugų ir kt. sektoriams. Enterprise Europe Network projekto vadovas Marijus Muralis pristatė dalyviams seminaro pranešėją Julianą Teixeirą – patyrusią tarptautinio verslo konsultantę iš įmonės „Market Access“, taip pat supažindino dalyvius su Enterprise

Ūkio ministerija, siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT“. Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms šio kvietimo metu numatoma skirti 13,609 mln. eurų ES investicijų. „Ši priemonė suteiks galimybę Lietuvos pramonės įmonėms veikti efektyviau, naudojant daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įdiegus modernias technologijas, žalioji energija gali būti panaudota kitiems įmonės gamybos procesams, o jos perteklius tiekiamas ir kitoms