Derinant veiklą ES lygmeniu būtų lengviau apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir kovoti su piratavimu bei klastojimu. Piratavimas ir klastojimas kelia grėsmę ES ekonomikai, nes dėl jų sąžiningi gamintojai priversti mažinti autentiškų prekių kainas, ir dėl to jiems sunku verstis. Pavojus kyla ir vartotojams, nes suklastoti produktai dažnai neatitinka sveikatos ir saugos standartų. Piratavimo mastas padidėjo išpopuliarėjus internetui, nes juo paprasta neteisėtai parsisiųsti muzikos kūrinių, filmų, programinės įrangos ir kitų lengvai skaitmeninamų kūrinių. Klastotojai, iš pradžių padirbinėję tik prabangos prekes, ėmė klastoti ir

Rekomendacijose kiekvienai iš 27 ES šalių nustatytos 2011-2012 m. nacionalinio biudžeto ir ekonomikos politikos gairės. Europos Komisija paskelbė rekomenduojamas priemones, kurių kiekviena ES šalis turėtų imtis, kad paskatintų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir galėtų kontroliuoti viešuosius finansus. Rekomendacijos parengtos išnagrinėjus kiekvienos šalies vyriausybės pateiktus bendrų ES tikslų siekimo planus. Planai parengti atsižvelgiant į prioritetus, dėl kurių susitarė visos 27 vyriausybės. Jeigu jie bus vykdomi, ES laiku pasieks užsibrėžtus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybos ir mokyklos nebaigiančių

Naujomis priemonėmis ES šalims būtų suteikta daugiau galimybių kovoti su korupcija. Keturi penktadaliai (http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_325_en.pdf) ES piliečių teigia, kad korupcija jų šalyje yra didelė problema, ir pabrėžia, kad reikia tvirtesnio politinio pasiryžimo kovoti su šiuo reiškiniu ir jo daroma žala ekonomikai, visuomenei ir politikai. Kyšiai ir neteisėtai iš fizinių asmenų, verslo įmonių ir organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovų gaunamos sumos nesuderinamos su demokratinėmis procedūromis, dėl jų negali vykti sąžininga ekonominė veikla ir blogėja sąžiningų rinkos dalyvių padėtis. Manoma, kad korupcijai per metus išleidžiama apie 120

Europos Komisija konsultuojasi su verslu, valdžios institucijomis ir pilietine visuomene visose valstybėse narėse dėl jų nuomonės – ar ES turėtų reglamentuoti užsienio prekių, paslaugų ir šalių dalyvavimą savo viešų pirkimų rinkoje. ES viešųjų pirkimų rinkos visada buvo labai atviros, o daug trečiųjų šalių nenoriai atveria savo rinkas tarptautinei konkurencijai, ribodamos verslo galimybes Europos įmonėms. Konsultacijos papildys Komisijos poveikio vertinimą, kuris tiria didesnės pusiausvyros pasiekimo galimybes dalyvaujant viešųjų pirkimų rinkoje. Rezultatai suformuos galimas proporcingas, nuoseklias ir veiksmingas teisines priemones siūlomas kuriant vienodas sąlygas

Europos Komisijos leidžiama Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė rodo ES ir valstybių narių veiklos rezultatus po pirmų jos egzistavimo metų, įgyvendinant Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (DAE) numatytus tikslus. Bendras progresas yra vertinamas gerai: įgyvendinta 11 veiklų (dvi anksčiau, nei buvo numatyta), šešios veiklos, kurias buvo numatyta įgyvendinti praėjusiais metais, vėluoja, o kitos 84 – vykdomos. DAE apima 101 specifikaciją (78 skirtos Komisijai, iš kurių 31 buvo teisės aktų pasiūlymai, ir 23 – valstybėms narėms), kurių tikslas yra skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą ir investicijas

Europos investicijų fondas (EIF) ir Šiaulių bankas pasirašė garantijų sutartį, įgyvendinamą pagal JEREMIE iniciatyvą, pagal kurią bus apdraustos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) teikiamos Šiaulių banko paskolos. Pagal šią sutartį Šiaulių bankas smulkiam ir vidutiniam verslui iš savo resursų suteiks naujų paskolų už 25 mln. eurų (daugiau kaip 86 mln. litų) sumai, o EIF garantuos 80 proc. paskolos dydžio. Šiaulių bankas šias paskolas su EIF garantijomis verslui pradės teikti nuo šių metų spalio mėnesio. Visą lėšų sumą planuojama išskolinti per dvejus

Europos Komisija šių metų liepos 17 dieną paleis šaukimą teikti paraiškas moksliniams tyrimams Azijoje, kurių vertė yra 8,5 milijardo Eurų. Tam tikslui birželio 21 dieną Briuselyje (Europos Parlamente) bus rengiama konferencija „Mokslinių tiltų tiesimas: septintosios bendrosios programos galimybės Azijoje“ kurios metu bus pristatomos septintosios bendrosios programos (FP7) teikiamos galimybės. Konferencijos metu ankščiau tokiame projekte dalyvavę Europos ir Azijos kompanijos bei mokslinių tyrimų institutai dalinsis savo patirtimi. Rengiamoje konferencijoje taip pat bus diskutuojama ir platesniame Europos-Azijos mokslinių tyrimų bendradarbiavimo kontekste stengiantis identifikuoti esamus

Europos Komisija planuoja, kad iki 2020 metų elektroninės sąskaitos faktūros taps įprasta forma. Elektroninių sąskaitų naudojimas leidžia verslui sutaupyti dėl apmokėjimo terminų atidėjimų, mažesnės klaidų tikimybės bei sumažėjusių kaštų už pašto paslaugas ir spausdinimą. Dar vienas itin svarbus elektroninių sąskaitų naudojimo privalumas yra tas, kad struktūrizuotos sąskaitos palengvina verslo procesų integravimą nuo pirkimo iki jo apmokėjimo. Tai reiškia, kad sąskaitos faktūros gali būti siunčiamos, priimamos ir sutvarkomos be fizinio įsikišimo. Europos Komisija išskyrė keturis pagrindinius prioritetus: • Sukurti elektroninėms sąskaitoms atitinkamą teisinę

Bendroji Europos rinka davė daug naudos tiek verslo atstovams, tiek vartotojams. Deja kliūčių vis dar yra. Viena iš tokių kliūčių yra transporto priemonių registracija, kai ta priemonė jau buvo registruota kitoje ES šalyje. Pagal dabar galiojančią tvarką, nusipirkus transporto priemonę kitoje ES šalyje arba ją perregistruojant į kitą šalį, verslo atstovai arba paprasti piliečiai susiduria su perregistravimo formalumų  nepatogumais, blankų pildymu ir galimai dvigubu apmokestinimu. Visa tai yra dėl to, kad nacionalinė teisė šiuo klausimu tarp šalių narių nėra harmonizuota. Viena

Naująja ES vartotojų teisių direktyva siekiama vartotojų teises reglamentuojančius teisės aktus pritaikyti prie šių dienų realijų - sukurti tinkamas teisines priemones verslui, taip pat svarbu apsaugoti  perkančiuosius internetu. Tačiau ES politikai šiuo metu neranda vieningos nuomonės dėl pastarojo teisės akto projekto  taikymo. Taisyklės, reglamentuojančios internetinę prekybą, yra vienas iš nedaugelio ginčus derybose sukėlusių klausimų. Nepadarius didelių pakeitimų, Vartotojų teisių direktyva, tokia, kokia yra dabar, liudytų „prarastą progą“ nustatyti svarbiausias skaitmeninių pirkimų internetu taisykles. Šiuo metu vartotojų teisėse yra didelė spraga, susijusi su