Liepos 1 d. įsigalioja naujos ES ženklinimo taisyklės ir naujas ES ekologinis ženklas Naujos ekologinės akvakultūros sąlygos Naujos akvakultūros taisyklės taip pat taikomos ekologiniam žuvų, vėžiagyvių ir jūros dumblių auginimui ūkiuose. Taisyklėmis nustatomos visoje ES galiojančios akvakultūros auginimo aplinkos sąlygos, atskiriami ekologiški ir neekologiški ūkio vienetai ir nurodomos gyvūnų gerovės sąlygos, įskaitant didžiausią leistiną gyvūnų tankumą (rodiklis, kuriuo remiantis galima nustatyti gyvūnų gerovę). Taisyklėse nurodoma, kad biologinė įvairovė turi būti saugoma, ir draudžiama skatinti nerštą dirbtiniais hormonais. Ekologiški pašarai turi būti papildomi žuvų

Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn 2010-07-19 pranešė, kad Europos Komisija į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuos beveik 6,4 milijardo eurų. Visų laikų didžiausias investicijų paketas apima daugybę mokslo disciplinų, viešosios politikos sričių ir verslo sektorių. Šios lėšos padės plėsti mokslo ribas, didinti Europos konkurencingumą ir spręsti tokias visuomenės problemas kaip klimato kaita, energijos tiekimo ir apsirūpinimo maistu saugumas, sveikatos apsauga ir senėjanti visuomenė. Finansavimas bus suteiktas apie 16 000 dalyvių iš mokslinių tyrimų organizacijų, universitetų ir pramonės sektoriaus, iš jų – apie 3 000

Europos mokslinių tyrimų taryba yra finansavusi daugiau kaip 1000 novatoriškų idėjų. Dar 661 mln. eurų numatoma skirti karjerą pradedantiems mokslininkams. Iš Italijos į Šanchajų be vairuotojo važiuojantis automobilis, kuriuo išbandomas vairavimas ekstremaliomis sąlygomis, laboratorijoje sukurti ugnikalnio išsiveržimai siekiant ištirti, kaip vulkaniniai pelenai pasiskirsto atmosferoje, mikroskopinis "cheminis robotas", paskirstantis vaistus į reikiamas žmogaus organizmo vietas - tai tik keletas iš 1000 inovacinių mokslinių tyrimų projektų, kuriuos yra finansavusi Europos mokslinių tyrimų taryba - pirmoji europinė pačių naujausių mokslinių tyrimų finansavimo įstaiga. 1000-oji dotaciją

Europos parlamento ir tarybos Direktyva dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo 1999/5/EC  nustato radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių pateikimo į rinką, laisvo judėjimo ir eksploatacijos pradžios Bendrijoje reguliavimo sistemą. EK klausia Jūsų nuomonės apie direktyvos įtaką Jūsų verslui. Klausimyno tikslas: • Surinkti papildomą informaciją apie priemonių, kurių galimi pakeitimai šiuo metu svarstomi, galimą įtaką. • Apklausti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovus bei sužinoti jų nuomonę apie Direktyvoje minimų priemonių įtaką verslui. Šis klausimynas skirtas  MVĮ įmonėms, kurios

Šiame tyrime skelbiama apie Europos smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVĮ) internacionalizacijos lygį ir pagrindines internacionalizacijos kliūtis bei privalumus. Remiantis šiuo tyrimu, egzisuoja tiesioginis ryšys tarp internacionalizacijos ir SVĮ veiklos. 25% visų Europos Sąjungos SVĮ savo produktus ar paslaugas eksportuoja arba pastaruosius 3 metus iš dalies eksportuoja ES vidaus rinkoje. Tokios įmonės  nurodė 7% darbo jėgos augimą. Taip pat vyrauja stipri sąsaja tarp įmonių internacionalizacijos ir inovacijų. Net 26% tarptautine veikla užsiimančių SVĮ savo šalies rinkai pristatė visiškai naujus produktus arba paslaugas. Beje,

2010 m. birželį Europos Komisija paskelbė naujausią Europos smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVĮ) veiklos apžvalgą. Joje analizuojami naujausi duomenys apie SVĮ veiklos tendecijas bei SVĮ politikos plėtrą Europs Sąjungos ir nacionaliniu lygiu. Šioje metinėje ataskaitoje pateikiami Europos SVĮ veiklos vertinimo rezultatai ir lyginamoji jų analizė su kitų ES šalių smulkiuoju, vidutiniu ir stambiuoju verslu. Kartu su ataskaita yra parengti žiniaraščiai apie SVĮ kiekvienoje ES valstybėje narėje, kuriuose pateikta detali informacija apie skirtingų sektorių SVĮ veiklą bei Europos Komisijos instrumentus kontroliuojant Smulkaus verslo

Europos Sąjungos Darbo laiko direktyva (2003/88/EB) nustato minimalias bendras taisyklės, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbe, kuriuos pagal nacionalinius įstatymus ir bendrus susitarimus turi gerbti visos ES šalys narės. Minimalios taisyklės, nustatytos Darbo laiko direktyvoje, yra: ·         Savaitinis darbo laiko limitas: darbuotojų negalima reikalauti dirbti vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę (įskaitant viršvalandžius ir budėjimo laiką); ·         Minimalus darbuotojams nustatytas dienos arba savaitės poilsio laikas (darbuotojai turi teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą ir į nenutrūkstamą

Nuo š. m. liepos 1 d. labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios diegti inovacijas, jau galės teikti paraiškas gauti inovacinį čekį. Ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu patvirtino priemonės „Inovaciniai čekiai“ schemos taikymo tvarkos aprašą, pagal kurį galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), norint gauti inovacinį čekį. Inovaciniai čekiai skirti paskatinti verslą naudotis mokslo sprendimais, t. y. kurti naujus rinkoje paklausą turinčius produktus, technologijas ir paslaugas. Taip sustiprės mokslo ir verslo ryšys, moksliniai tyrimai atitiks verslo poreikius. Patvirtinti dviejų rūšių

Naujos ES taisyklės padės užsienyje mobiliaisiais telefonais besinaudojantiems žmonėms išvengti milžiniškų sąskaitų už naršymą internete ir duomenų parsisiųsdinimą.   Nuo liepos 1 d. Europos mobiliųjų telefonų bendrovės privalo nutraukti paslaugų teikimą savo klientams, jei per mėnesį suma, už kurią perduota duomenų naudojantis tarptinkliniu ryšiu, pasiekia 50 eurų, nebent jie būtų aiškiai sutikę mokėti daugiau.   Didžiausia kaina, kurios viena telekomunikacijų bendrovė gali pareikalauti iš kitos už duomenų atsisiuntimą arba įkėlimą, mažinama nuo 1 euro iki 80 centų už megabaitą.   Nustačius šiuos apribojimus, šią vasarą kitose

Ataskaitoje  remiamasi 2008 m. mokesčių įmokomis, tad visas krizės poveikis dar nėra aiškus.   Kad vaizdas būtų išsamesnis, taip pat nagrinėjama, kaip dėl krizės pakito mokesčių politika, atsižvelgiama jau ir į šį pavasarį įvestas priemones.   2008 m. bendra mokesčių našta Europos gyventojams sumažėjo, taip atsitiko daugiausia dėl sumažintų įmonių ir gyventojų mokesčių vyriausybėms stengiantis sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį. Bet palyginti su kitomis pasaulio šalimis, vidutinė mokesčių našta 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse tebėra didelė, nes reikia išlaikyti dideles socialinės apsaugos sistemas.   Nepanašu, kad ši